Darbotvarkė Ministrui

Per 19 direktoriavimo metų labiausiai įsiminiau du Švietimo ir mokslo ministrus: Darių Kuolį ir Algirdą Monkevičių. Pirmasis ryžtingai išsprendė “problemą”: KTU Gimnazija jau pusantrų metų veikė, kai Mini-isterija sugalvojo Lietuvoje atkurti prieškario mokyklas – gimnazijas. Sukūrė gimnazijos statuso teikimo nuostatus. O ką daryti su KTU Gimnazija (pastebėjote, rašau didžiąja raide, nes tai buvo pavadinimas – ne statusas)? D. Kuolys pasielgė ryžtingai – išleido įsakymą: laikyti, kad KTU Gimnazija yra KTU gimnazija!

Įsiminė vienas maždaug 40 sekundžių vizitas pas Ministrą A. Monkevičių. Kažką sugebėjau taip įtaigiai pasakyti jo sekretorei, kad ji akimirkai neteko žado ir aš įšokau į ministro kabinetą. „Gal galėtumėte, Ministre, duoti man šimtą litų?“ – paklausiau nedelsdamas. Ministras skubiai išsitraukė piniginę, teisindamasis, kad šiaip jau jo pinigai banko kortelėje, bet labai apsidžiaugė radęs 100 Lt banknotą ir padavė man. „Gal norėtumėte sužinoti, kam tie pinigai?“ – dar spėjau paklausti. „Ne“, – pasakė Ministras, ir aš patenkintas pasprukau… Pinigus rinkau vienam Gimnazijos leidinėliui. O jūs sakote – švietimui trūksta pinigų. Pinigų yra!

Džiaugiuosi, kad Gerb. A. Monkevičius vėl grįžo į Ministro postą. Tai geriausia, ką šiuo metu buvo galima padaryti. Deja, grįžimas “trapus”, senoji komanda nepasiduos, bet vis tik rašau darbotvarkę:

  1. Ryžtingai pareikalauti, kad nedelsiant būtų pakeisti žmogaus garbę ir orumą žeminantys mokytojų atestavimo nuostatai. Jokie “ekspertai” neturi niekur važiuoti lankyti vieną ar kelias pretendento gauti mokytojo-eksperto kvalifikaciją pamokas! “Parodomosios” pamokos – sovietmečio atgyvena! Jokių “aplankų” atestacijai mokytojas neturi kurti – jis turi dirbti savo darbą! Kitas nuostatas pats pasakysiu Ministrui.

  2. Nedelsiant parengti žiniatinklio sritį, kurioje mokytojai anonimiškai galėtų pasitikrinti savo profesinę kvalifikaciją, lietuvių kalbos, užsienio kalbos mokėjimą ir kompiuterinį raštingumą. Po metų, atestuojant mokytojus, šių dalykų testai mokytojams turėtų būti privalomi.

  3. Uždrausti pratybų sąsiuvinius! Žinoma, sunku bus išlaikyti leidyklų ir jų lobistų spaudimą, bet tai padaryti būtina!

  4. Pareikalauti, kad vadovėliai ir mokymo priemonės būtų aprobuotos ekspertų, bet visos mokyklos turėtų teisę laisvai rinktis (apmokėti) sau tinkamiausias knygas. Turi veikti vadovėlių rinka!

  5. Pareikalauti, kad visi Ministerijos darbuotojai pasikartotų: mes esame tarnautojai, o ne valdininkai; mes tarnaujame mokykloms, o ne valdome ne mažiau už save protingus, išsilavinusius ir patyrusius švietimo darbuotojus.

Daugiau iki rinkimų Ministras nespės…

Atsakymai

matematikos mokytoja, 2008-05-28 10:56:57

Nuoširdžiai tikiuosi, kad ministras lankosi Jūsų svetainėje.

Vadovėliai jau dabar aprobuojami ekspertų. Kokiais kriterijais remiantis, tai jau kitas klausimas. Kitų mokymo priemonių neaprobuoja ir, atrodo, to nebus. Pratybų sąsiuviniai tikrai “greito maisto” produktas, bet kova su jomis, tai Donkichoto kova su malūnais. Aš ją jau pralaimėjau. Tai labiausiai perkamas leidinys. Jokia leidykla to neatsisakys.

Aurelija, 2008-05-28 12:13:42

Cha čia žodį “Mini-isterija” specialiai parašėt? …gerai sugalvota. Nu dabar juoko tai visai dienai turėsiu 🙂

Burgis, 2008-05-28 13:02:40

Aurelijai: deja… turėtų būti maksi…

A.B., 2008-05-28 15:29:10

O čia tiesa, kad po poros metų istorijos egzaminas taps privalomas, kaip ir lietuvių kalbos?

bfw, 2008-05-28 15:52:10

nenorėčiau, kad istorija būtų privalomas egzaminas. manau, užtektų, kad būtų mokoma iki 12 klasės kokiu nors lygiu, arba tada jau įskaita kokia nors, bet ne egzaminas. dėl mini isterijos tai išties labai linksma pasidarė 🙂 ponas burgi, gal jau pradėkite rinkti panašiai mąstančių žmonių grupę ir su ja eikite sistemos tvarkyti?

vvv, 2008-05-28 16:05:02

Burgiui: o maksi… su keliais X?

Burgis, 2008-05-28 16:13:39

Istorijos… Kokios istorijos? Kieno rašytos ir perrašytos istorijos? Vėl vaikus mokome patriotizmo.

Tvarką darau ten, kur galiu. Kažkas ir tą darbą turi dirbti. Maksi XXX biurokratijos valstybę sukūrėme, gerbiamieji.

B.B.

Jūratė, 2008-05-28 16:38:58

Istoriją su Monkevičium, nežinant visų aplinkybių, interpretuočiau taip: imk 100Lt ir nelįsk į akis, neturiu laiko… O vistik ministrui, į kurį kreipiasi švietimo atstovas, turėtų būti įdomu. Vien jau tokia pokalbio pradžia intriguotų ir atitrauktų mane nuo darbo tą pačią minutę.

Burgis, 2008-05-28 18:25:36

Gerb. Jūratei: taip, Jūsų interpretacija būtų teisinga, jei nežinočiau daugiau apie tą žmogų. Beje, lygiai taip pat, tik koridoriuje, gavau 100 Lt ir iš buvusio rektoriaus… Tiems žmonėms – garbė! Jie žinojo, kas aš toks, tai kam be reikalo klausinėti? Apskritai, labai mėgstu žmones, kurie atsainiai žiūri į pinigų “perskirtymą” tarp bičiulių, partnerių, vienminčių. Pavyzdžiui, gerbiu dabartinį LRT vadovą Valentiną Milaknį nuo to laiko, kai jis, paremdamas vienos knygos leidimą (labai seniai, vos į Lietuvą grįžus kapitalizmui…), išsitraukė iš švarko kišenėlės 50 JAV dolerių ir padavė man – asmeniškai, kaip žmogus žmogui. Iki to daugeliui, deja, reikia užaugti… Galvoju: jeigu mano mokytojas paprašytų 100 Lt, nejaugi žeminčiau jį klausinėdamas kam, už ką? Tikiuosi, kad nepasielgčiau taip kiauliškai…

Atsakymas, 2008-05-28 19:24:35

Gerb. A.B., pagal parengtą naują brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo projektą yra numatyta, kad nuo 2010 m. dešimtokams įvedamas privalomas istorijos ir pilietiškumo pagrindų atsiskaitymas. Tiesa, nėra nutarta, kokia turėtų būti jo forma: egzaminas, įskaita, projektinis darbas? Kiek žinau, egzaminų sistemos pertvarkos projektas dar nepriimtas, todėl nieko tikro negalima pasakyti. Aisku tik tiek, kad kai kurios projekto idėjos labai abejotinos ir vertos išsamesnio svarstymo. Deja, bet neteko girdėti, kad kas klaustų mokyklų bendruomenių nuomonės šiuo klausimu. Projekta galite rasti adresu http://www.smm.lt/docs/egz_gaires/Ezaminu%20gaires%20%20schema%20%2007%2017.pdf

Burgis, 2008-05-28 20:03:56

Mielieji, aš už egzaminus! Įvairius. Bet paaiškinkite man, kas yra pilietiškumo pagrindai? Anksčiau buvo aišku: reikia išmokyti vaikus mylėti partiją ir vyriausybę. Dabar neaišku: kurią partiją mylėti? Kam dėkoti už laimingą vaikystę? Mokyti nesipriešinti bukagalviams biurokratams, nes jie ir yra valstybė, o pilietis (pilies, valstybės gyventojas) turi mylėti (mylėti?!) valstybę!

Konkrečiai: jei dar būdamas švietimo sistemoje sulauksiu “pilietiškumo pagrindų” – šalis sužinos mano nuomonę.

Jūratė, 2008-05-28 20:15:58

O kodėl pilietiškumas rišamas tik su istorija? Aš pilietiškumą suprantu kaip rūpestį net ir paprasčiausiose gyvenimo situacijose: pranešimas policijai apie daromą nusikaltimą (apie policijos reakciją į tokį pranešimą šioje temoje nediskutuoju), pagalbą kaimynui, altruizmą nesitikint naudos, ar KTU Gimnazijos leidinio finansavimas nedarant iš to reklamos sau. Mano supratimu meilę partijai ir Tėvynei labiau apibrėžtų sąvoka “patriotizmas”.

Burgis, 2008-05-28 20:31:41

Taip, Gerb. Jūrate, čia ir visa esmė! Kas ir kaip vaikams pasakys apie pilietiškumą! Kas bus įrašyta vadovėliuose, egzamino programoje? Deja, aš jau šį tą žinau apie “pilietinį ugdymą” lietuviškai…

Dar viena bėda: mokytojai arba dėstys nuobodžiai iš vadovėlio, arba dėstys savo nuomonę (dėstyti savo nuomonę – didelis nusižengimas!). Tik vienas kitas sugebės pilietiškumo pagrindus pateikti kaip mokslą, kaip objektyvių, įrodytų, laiko ir visuomenės patikrintų tiesų sąvadą. Bet kokį tada egzaminą vaikai laikys: to erudito mokytojo tiesų ar valdininkų užsakyto vadovėlio tiesų?

O dabar patikslinkite dėl KTU gimnazijos leidinio: akmuo į mano darželį? Už savo nuotrauką su Mildute aš atidirbau su kaupu! Ar “Garbės pakyla” užkliuvo?

Jūratė, 2008-05-28 20:43:06

Gerb.Burgi, kažko mes čia nesusikalbėjom :). Akmenų tikrai nemėčiau, net ir neturėjau jokios paslėptos blogos minties. Kaip KTU Gimnazijos patriotė, visada džiaugiausi firmų ir pavienių asmenų parama ŠIAI Gimnazijai (žodį “Gimnazija” specialiai rašau iš didžios raidės). Kol kas JI man tokia nepaprasta išlieka ir po dešimties metų baigimo.

Kaip tik užkliuvo ta tema, kur buvot “užsipultas” už Milutės ir ponios Albinos garbinimą. Šioje vietoje vėl gi galiu išreikšti tik susižavėjimą. Man šis “lydimasis” dėl anūkų yra labai žinomas ir matomas kasdiena.

Kita tema dėl istorijos pasakojimo. Juokinga, bet mano giminė asmeniškai yra nukentėjusi dėl vieno nedidelio miestelio istorijos mokytojo išgalvotos istorijos, kuri yra pateikiama mokiniams kaip istorinis faktas

Burgis, 2008-05-28 20:46:14

Atsiprašau, Miela ir Gerbiama Jūrate! Matote, koks pasidariau įtarus… Gėda! O gal dėl to, kad skrandį skauda – kažko prisivalgiau…

Atsakymas, 2008-05-28 21:04:31

Gerb. ponia Jūrate ir pone Burgi, iš esmės su jumis sutinku dėl pilietiškumo ugdymo kaip atskiros disciplinos dėstymo mokykloje. Bėda ta, kad mūsų valdininkai (ir, manau, ne tik jie, nes pilietiškumo dėstymo programą rengė vienokie ar kitokie ekspertai) mano, kad pilietiškumas gali būti traktuojamas kaip mokslinė disciplina. Mano manymu, pilietiškumas – tai asmeninių ir visuomeninių nuostatų visuma, kuri turi būti ugdoma ne atskiroje pamokoje, bet visose pamokose. Kitaip susidaro įspūdis, kad pilietiškumas – tai toks dalykas kuriam pakanka skirti 1 valandą per savaitę, o likusį laiką gali gyventi ir be jo. Baisiau nebūna!

Kitas klausimas – ar verta istorijos egzaminą dešimtokams paversti privalomu? Manau, kad taip. Tik geriausia būtų parengti kokią nors bendrojo išsilavinimo užduotį, tikrinančią visų mokomųjų dalykų pagrindų žinojimą. Pvz., vietoj dabartinių lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų būtų surengtas dviejų dalių (nebūtinai tą pačią dieną) egzaminas: pirmoje dalyje būtų tikrinamas tiksliųjų ir gamtos mokslų išmanymas, antroje – humanitarinių ir soacialinių disciplinų. Taip nė vienas mokslas nebūtų nuvertintas ir atsiskleistų platesnė mūsų švietimo ir jaunimo raštingumo padėtis.

Jūratė, 2008-05-28 21:12:24

Citata: “Mano manymu, pilietiškumas – tai asmeninių ir visuomeninių nuostatų visuma, kuri turi būti ugdoma ne atskiroje pamokoje, bet visose pamokose.”

AŠ SU JUMIS PILNAI SUTINKU IR KAIP TIK ŠITĄ BANDŽIAU PASAKYTI. Dar pridurčiau, kad ne tik mokykloje, bet ir šeimoje visą tai turi būti skiepijama

Mokytoja, 2008-05-28 23:25:11

Dėl egzaminų. Šiandien pusdienį “dirbau” baigiamojo matematikos egzamino “vykdytoja”, gaišdama savo (brangų) laiką, kurio man kažkodėl niekas nekompensuoja (kodėl?). Bet parašyti noriu apie kitką.

Salėje – arti šimto nuščiuvusių abiturientų ir 14 – 15 mokytojų “vykdytojų”. (Mano manymu, pakaktų 4-5). Nuo 8.30 iki 12.00. Mokytojai išsirikiavę iš visų pusių ir akylai stebi. Visi! Vaizdas kaip kokiam konclagery. Mokytojams net atsisėsti prie staliuko NEGALIMA (visą tą laiką), nes gali “pamatyti” kažkokia atstovė tarsi ir egzaminų centro, tarsi iš švietimo skyriaus, ir jai nepatiks.

Neturiu tiek fizinės sveikatos, kad išstovėčiau tiek laiko. Taigi net dukart buvau įspėta: prašom atsistoti!

Visi tarsi potencialūs nusikaltėliai – vieni – kad nusirašys, kiti (mokytojai turbūt)- kad pamėtės špargalką. Man asmeniškai gėda prieš tuos nepažįstamus vaikus “akylai stebėti” – esu linkusi pasitikėti, nors, žinoma, ne vienas jų yra nusirašinėjęs…

Turiu klausimą – ar mokytojas gali atsisakyti dalyvauti tokioj parodijoj?

Burgis, 2008-05-29 11:06:30

Mokytojai Violetai: prisimenate – blogai, kai dirba kvailys, bet dar blogiau – kai dirba kvailys su iniciatyva. Švietimo sistemoje tokių daug… Dar daugiau – išgąsdintų mokytojų.

Taigi apie egzaminą. Joks egzaminas negali trukti ilgiau kaip 120 minučių! Kas su manimi pasirašys tokią peticiją ministrui, NEC vadovui?

Apie tvarką egzamine: vadovauja bailiai. Anksčiau Lietuvos kaime stengdavosi pagauti ir griežtai nubausti vagį, dabar per egzaminą stengiamasi neleisti vagiui pavogti! Kodėl? Todėl, kad bailiai bijo griežtai nubausti vagį! Apie priežiūrą: aš būčiau atsisėdęs ir sėdėjęs, o į pastabą būčiau atsakęs: kai teismas taip nuspręs – atsistosiu. Negalima vykdyti idiotiškų nurodymų! Tuo atveju jų autoriai niekada nebus išvyti, nubausti, pasmerkti.

Lauksiu, kas parašys tiesą apie egzaminus bent “Dialoge”. Aš parašyčiau, bet kad nedalyvauju…

Aurelija, 2008-05-29 19:54:32

Kai aš mokiausi, tai buvo toks dalykas pilietinės visuomenės pagrindai (o ką dabar jau nebėra???) Tai mokėmies apie demokratiją, konstituciją, rinkimus, teises ir pareigas, pilietybę, buvo visai idomu:) O tikrai šito dalyko jau nebedėsto mokyklose? hmm…na ir spartumas tų reformų…

Irid, 2008-05-29 22:02:34

Man mokykloje vienas šlykščiausių dalykų būdavo pratybų sąsiuviniai. Gerai, kad Gimnazijoje jų beveik nebuvo, nors kiek atsikvėpiau nuo šito brudo nelaimingo.

Lina, 2008-05-30 11:09:43

Tikrai džiugu, kad Gimnazijoje pratybų sąsiuvinių nereikėjo.

Bet su jais vakar teko susidurti, nes pasidomėjau, kas sesei namų darbų užduota – privaloma užpildyti šešis puslapius geografijos pratybų, kuriose bent trečdalis užduočių – išrašyti ką nors iš vadovėlio ar atlaso. Kaip po to gali vaikas pasitikėti savo jėgomis, jei darė tokias užduotis? Juk pats supranta, kad iš jo ten mąstyti ar kurti nereikalavo, o tik paklusti kitiems ir nuolankiai perrašyti nurodytus faktus.

O dar ir per pamokas mokytoja taip lėtai ir vangiai pasakoja, kad mokiniai arba snūduriuoja, arba užsižaidžia. Kas ir belieka – mokiniai namuose skuba atlikti pratybas, joms sugaišta daug laiko ir po jų jau daugiau domėtis geografija nebenori.

Raimundas Zabarauskas, 2008-06-01 06:25:16

Suklusau dėl minties apie pratybas. Esu jų išleidęs (gali būti, kad kai kurie mokytojai iki šiol kai kurias kserokopijuoja…), todėl nustebau, kad norite jas uždrausti. O gal ko nors nežinau (senokai nebemokytojauju)?

Mokytoja, 2008-06-01 08:58:48

Nesutinku, kad VISOS pratybos nereikalingos. Kai klasėje 30 mokinių, jos tiesiog gelbsti mokytoją. Žvėriškai sunkus darbas su taip vadinamais “nemotyvuotais”, atimantis mokytojo laiką iš tų mokinių, kurie norėtų ir galėtų mokytis.

Be to, ne visosmokyklos – kaip KTU gimnazija 🙂 , kur mokiniai NORI mokytis. Daug kur pratybos yra būdas priversti mokinius BENT KĄ daryti.

Turiu nemažai kolegų, draugų mokytojų. Kalba panašiai.

matematikos mokytoja, 2008-06-01 19:01:07

R.Zabarauskui: Kopijuoja tas Jūsų pratybas (baisus autorinių teisių pažeidimas :). Ir ne kai kurie, o daug mokytojų, nes geresnių tai nėra. Lieptų mokiniams nusipirkti, bet jau išpirktos. Apgailestauja, kad senokai nebemokytojaujate ir nieko naujo neišleidžiate.

Mokytoja, 2008-06-01 22:11:10

Ne į temą?…

MOkytojams algų, kaip žadėjo, nuo gegužės 1d. 10%,

TAIP IR NEPAKĖLĖ. O egzaminai jau į pabaigą, nauji streikai nebaisūs.

Raimundas Zabarauskas, 2008-06-02 05:43:54

Piletinis ugdymas įmanomas ir ekseliu?

Aurelija, 2008-06-02 09:17:01

O aš manau, kad kuo daugiau mokymo priemonių tuo geriau, belieka tik būti pakankamai kompetetingu ir atsirinkti.:)

Burgis, 2008-06-03 08:45:46

Labai gerbiu p. Raimundą Zabarauską ir čia rašančias mokytojas, bes vis tik nuomonės dėl pratybų sąsiuvinių nekeičiu: tai leidyklų lobizmo (visame pasaulyje) pasekmė. Esu ne kartą kalbėjęs knygynuose ir žinau – pelningiausia leisti spalvinimo knygeles vaikams ir pratybų sąsiuvinius, nes tai vienkartinio naudojimo leidiniai! O juk visi žino, kad vienkartinio naudojimo gaminiai (išskyrus prezervatyvus ir popierines nosinaites…) nepateisinami ir ekonomiškai, ir ekologiškai. O pratybų sąsiuviniai – dar ir edukologiškai. Turėčiau galimybę, priimčiau iššūkį: jūs mokykite su pratybų sąsiuviniais, aš – be jų. Ar nebijote, kad mano rezultatas būtų geresnis? Na, bent jau ne blogesnis…

Raimundas Zabarauskas, 2008-06-03 16:50:13

Nežinau, kaip dėl kitų dalykų, bet IT edukologiškai naudinga turėti tam tikrus „savarankiško mokymosi laiptelius“ (algoritmus). Žinoma, kad ne visuomet tai turi būti pratybos, gali būti kortelės, užduočių lapai ir t.t. Tačiau pratybose lieka daugiau informacijos apie ugdymosi procesą, negu vien tik mokytojo užrašuose ar galvoje.

Iššūkis tiktų, jei tai būtų to paties lygio klasė (su nepaaukštinta motyvacija etc.).

vvv, 2008-06-03 17:26:51

Makdonalduose valgyti lyg ir patogu: nereikia nei apie indų plovimą galvoti, nei apie tai, už kurio galo šakutę imti valgant. Bet kuo daugiau ten valgai, tuo didesniame šiukšlyne baigi…

Man neteko pačiam mokytis iš pratybų sąsiuvinių, bet, stebėdamas savo vaikus, drįstu teigti, kad pratybų naudojimas galėtų būti kaip viena iš priemonių, ją naudojant saikingai. Deja, savo makdonaldiškumu ji patogi ir tiems mokytojams, kurių tikslas “atbūti’ pamokas, o po to eiti mokyti už pinigus. Kuo didesni šiukšlynai galvose, tuo didesnis ir tvarkytojų poreikis. Tik kažkaip neteko girdėti, kad korepetitoriai mokymui naudotų pratybų sąsiuvinius (nebent būtų nusamdyti namų darbų atlikimui). Ir nelabai tikiu, kad mokytoja, pratybomis privertusi nemotyvuotus nors ką nors daryti, tuo pat metu duoda kažką daugiau motyvuotiems. Bent mano vaikams to nepasitaikė. Laimei, dar ne visi mokytojai apsiriboja vien pratybomis.

Irid, 2008-06-03 21:34:03

Visi anglų kalbos vadovėliai, kuriuos turėjau, buvo užsimaskavę stori ir brangūs pratybų sąsiuviniai. Gerai, kad Gimnazijoj pakliuvo supratinga mokytoja, nelabai pyko, kai aš tų “pratybų” nedarydavau 🙂

Neprisistatantysis, 2008-06-04 14:19:21

Mano laikais buvo priimta manyti, kad rašyti į knygą yra barbariška. Dėka visokių “pratybų”, dabartiniai jauni žmonės nė nesusimastę terlioja knygas bibliotekose, skaityklose, namie. Jokios pagarbos spausdintam žodžiui. Gal dėl to, kad spausdinama praktiškai bet kas….

Neprisistatantysis, 2008-06-11 17:13:41

Kiek girdėjau iš gerb. ministro pasisakymų 06.10 Lietuvos radijo laidoje, jo darbotvarkėje yra tokie klausimai (atsitiktine tvarka):

  1. Universitetų tarybų sudarymo principai. Universitetų turto apsaugojimas.

  2. Skirtumų tarp skirtingų rangų mokslo darbuotojų atlyginimų mažinimas.

  3. Tautinės mokyklos skatinimas.

  4. Aukštojo mokslo reformos aiškinimas, siekiant nuraminti gerai besimokančius studentus, kad jiems (gerai besimokantiems) nereikės mokėti už mokslą.

  5. Populiarinti profesinį mokymą, kad sumažėtų spaudimas aukštioms mokykloms. Keisti aukštųjų mokyklų darbo principus, kad būtų mažiau (į)stojančiųjų. Ministro žodžiais, yra nenormalu, kad 90%(?) abiturientų (į)stoja į aukštąsias mokyklas. Statistiniu požiūriu, nėra tiek sugebančių mokytis tokiame (t.y. aukštosios mokyklos) lygyje.

Gal dar kažkas, neturėjau galimybės išklausyti iki galo. Bet iš to kiek girdėjau, nebuvo justi, kad būtų skaitęs Jūsų rekomendacijas. O gaila…

Burgis, 2008-06-14 13:41:25

Va, matote, “nepri…”, kad tik penktas punktas šiek tiek gali ką nors pakeisti… Gali, bet nepakeis! Vokietis profesorius pas mus atvažiavęs (prieš penkerius metus…) gyrėsi, kad jo sūnus pasirinko mokytis amato. Jau tada jis sakė: kodėl jūs taip didžiuojatės, kad vaikai baigė aukštąjį mokslą!? Vokietis teisingai mano, kad geras stalius visuomenėje uri būti vertinamas ne mažiau, negu geras fizikas. Prancūzijoje ant restorano iškabos parašyta vyr. virėjo pavardė, nes tai vienas geriausių virėjų šalyje. Kur matėte prie fakulteto durų geriausių šalyje dėstytojų pavardes? Štai Tomas Venclova pristatomas taip, lyg Jeiliui (Yale) garbė, o ne Venclovai, kad jis ten dirba.

Neprisistatantysis, 2008-06-14 16:23:48

Darbdaviai reikalauja dirbti parengtų SPECIALISTŲ. Iš idėjos, specialistus turi ruošti profesinės mokyklos. Universitetų paskirtis, nuo pat jų radimosi pradžios, buvo ugdyti IŠSILAVINUSĮ ŽMOGŲ.

Dabar net nežinau kas liūdniau — ar kad universitetai nukrypo nuo tradicinės misijos, ar kad [darbo] rinkoje išsilavinęs žmogus nebereikalingas…

Rokas, 2008-06-14 17:01:37

Gal alyvos į ugnį?

Jei universitetai turi ugdyti išsilavinusį žmogų, kam tada mokyklos?

Neprisistatantysis, 2008-06-14 17:42:59

Nuo beraščio iki išsilavinusio žmogaus — plati skalė. Mokykla jauną žmogų vidurinė mokykla “pavėžėja” nebent iki tos skalės vidurio. Dėl to ir vadinama — vidurinė mokykla.

Vidurinio lavinimo sistemos prašyčiau sudaryti sąlygas jaunam žmogui pažinti save — pajusti savo pašaukimą.

Iš profesinės mokyklos tikėčiausi, kad išmokins dirbti — bent jau konkrečios specialybės ribose.

Iš universiteto norėčiau, kad netrukdytų mokytis ir leistų žmogui augti — taip plačiai, ir taip giliai, kiek tik jis norės ir (iš)galės.

Rokas, 2008-06-14 19:26:45

Tai kad ne tik vidurinė, bet ir jūsų universitetinė aukštoji mokykla nesudaro sąlygų pažinti save.

Gal ir kilnių dalykų iš universiteto tikitės, bet, deja, lietuviškas universitetas žmogui augti taip plačiai ir giliai, kiek jis norėtų ir (iš)galėtų, neleidžia.