Ką tik vienoje klasėje pasakiau kažką panašaus į šventinį sveikinimą: jums nereikia gręžiotis į praeitį, jūs esate puiki mūsų dabartis ir jums reikia gražios ateities. Padarysiu viską, kad jūs ją gautumėte.
Dabar pateikiu įrodymą (šiek tiek senstelėjusias nuotraukas), kad ne taip blogai mūsų karalystėje! „Šimtadienis“ Valstybinio muzikinio teatro scenoje neprilygsta Nepriklausomybės paskelbimui nuo balkono, bet vis tik yra įrodymas, kad laisvi ir neverčiami kalnus nuverčia, save ir kitus pradžiugina.
Pažiūrėkite, kaip šoko moksleivių tėvai:
Profesionalai! Pažiūrėkite, kaip dainavo klasių vadovės:
Aš už teisę padainuoti scenoje mokėjau saldainiais, todėl turėjau teisę šiek tiek viską apgadinti:
Bet svarbiausi buvo JIE!
JIE – mūsų Valstybė! Man patinka tokia Valstybė! Todėl ir švęsiu!
atsakymai (9)
Taip, yra kuo džiaugtis Jūsų karalystėj. Su šventėm!
Taip, svesiu ir as… Juolab sutampa su vestuviu metinem:)
Svesiu ir tikesiu (tikejimas kaip ir viltis mirsta su kunu), kad jaunoji karta leis pabaigti gyvenima Lietuvoje,bet ne „UAB Lietuvoje“.
Su sventem!
Aš švęsiu savaip- kuopsiu namus. Juk reik pradėt nuo savų namų :D Jau šiandien pradėjau, nes laisva :D
O jei rimtai, labai norėtųsi, kad ateity nereikėtų žmonėms bėgti iš savos šalies ir palikti savų namų dėl duonos kąsnio. Galvoju apie tai, kad ko gero ir sūnų reikės išleist po mokyklos į užsienį kažkuriam laikui ir man labai negera nuo tokių minčių. Vyras jau išvažiavęs. Kadangi mokslas (ne ypatingai gerai besimokantiems) pas mus darosi „prieinamas“ tik tokia prasme, kad prieini, pažiūri kainas ir nueini :))) , ko gero pigiau būtų sūnų leisti ten padirbėti ir, jei pavyks, pasimokyti koledže, kad įgytų specialybę, būtų pigiau. Ir tai nelinksmina. Man patinka Lietuva, ir aš labai nenorėčiau išvažiuoti, nenoriu, kad ir mano šeima išsibarstytų. Todėl liūdnokos nuotaikos švenčių proga. Ypač kai šiuo metu noriu tik minimalaus dalyko- dirbdama norėčiau tiesiog išgyventi ir turėti sumokėti tai mūsų gerbiamai valdžiai visus mokesčius. Sąžiningai. Kad jie turėtų už ką po pasaulį pasivažinėti… :))))
Gal būt dirbu per mažai… Gal noriu per daug…
O lauke- pavasaris! Matot, koks gražumas, kokia saulutė? :)))) Gražu. Ir žinau, kad viskas bus gerai, tikiu tuo. Šventės… Tikiu Marcinkevičiaus eilėraščiais, ir Jūs patikėkit:
Didumas to, kas mumyse
iš meilės auga ir gerumo!
Aukšta liepsna lig raudonumo
Įkaitinanti mus. Dvasia
ir kūnas mūsų amžinumo.
Ir tu, ateinanti su ja,
esi šviesos atsiradimas.
Į mylinčias duris beldimas.
Prisiglaudimas tamsoje.
Prisikėlimas. Nutolimas.
Tai nuo tavęs čia taip šviesu,
Nuo žodžio šitaip pasakyto.
Nuo pagalvojimo balsu:
turbūt ne dėl savęs esu -
Esu turbūt dėl ko nors kito.
Jei kiekvienas mūsų sugebėtų būti bent menku šviesulėliu sau ir kitiems, nebaisu būtų, net jei prigestų saulė- žemė būtų švytinti :))))))
Tikiu, kad ir iš gimnazistų užaugs daug šviesulių! Juk tokią uždegančią saulę ten turi… :)))))))
Man patinka sis blogas,cia pasilankantys zmones,ypatingi,ne tokie kaip kiti komentatoriai,tusciom galvom,tusciom sirdim ir keiksmu pilnom burnom.Ne,cia tiek siltu,pozityviu ir idomiu asmenybiu apsilanko .Gera zinot,gera…
Malonu matyti tėvelius šokančius. Apima geras pavydas- net tėveliai įsijungia į bendruomenės gyvenimą- gyvena kartu. Deja, man niekaip šito nepavyksta. Ne kartą mėginau tėvelius įjungti į bendrą veiklą- teko nusivilti. Vieni tėveliai pareiškė, kad jie neis į ,,tą durnių laivą“. Kviesti buvo į ,,Kartų“ vakaronę. Tiesa, dalis atėjo- bet tai buvo močiutės ir mamos. Tėvo – nė vieno.Kitus kartus mėginau ( jau kitą laidą) pakviesti bendrai Kalėdų vakaronei. Nesulaukiau nė vieno. Įdomus toks tėvų požiūris- mes tau atiduodame savo vaiką- o tu, mokytoja ( auklėtoja) su jai šok ir dainuok. Tik, gink Dieve, nejudink mūsų. Keistas ir bauginantis toks požiūris. Gal todėl taip nykiai ir gyvename?
Burgiui linkiu gerų mokinių ir …dar geresnių tėvų. O į Jūsų gimnaziją jau pradedu po truputį ,,orientuoti“ savo penktokėlius. Turiu kelis šaunius vaikus. Duok, Dieve , kad tokie liktų ar…nepabėgtų į užsienius.
Matildai: su teveliais bendrauti reikia nuo pirmos klases ir kasdien, o ne kelis kartus, per mokslo metus, pakviesti i renginius. O ir tuos renginius reiketu organizuoti kartu. Tuomet ir rezultatas kitoks butu…
laisvam:
Ar turite vaikų?
Jei taip, kiek kartų pasiūlėte savo paslaugas auklėtojai ar mokytojai? Kiek kartų dalyvavote renginiuose?
Laisvam- beda ta, kad vaikus gaunu tik 5 klaseje. O ka dirba pradinukes? kokia kalba apie renginiu organizavima? Jei i susirinkima ateina puse tik is klases? Ka galite man pasiulyti? Deja, daznas teveliu ,,masto“ taip , kaip Jus- bet kai reikia kokios ju pagalbos- nieko negauni. Deja, mokyti gudrus visi, o realiu darbu- nulis.
Ir ką čia man primena iš klasikos? Atžalynas, gražus atžalynas auga :)