Ką tik „Daugirdo“ restorane mes šventėme gimimo dieną. Dalyvavo: močiutė Albina, senelis Bronius ir jo klasės draugė, Ievos močiutė Vida. Ieva nedalyvavo – tik šiandien gimė, sveria per keturis kilogramus, tingi po restoranus trankytis…
*
Aš alkoholio negėriau – iš pavydo! Kodėl Vida jau turi penkis anūkėlius, o mudu – tik keturis… Suprantu, Vida jau senai gyvena Floridoje (JAV), jai labiau reikia, bet ir mes norime…
*
Jums, jauni, to nesuprasti… Jūs galvojate apie darbus, keliones, pinigus, prabangą, pramogas, jūs barate mane už pasipūtimą, pagyrūniškumą („… jūs ne didžiuojatės, jūs tyčiojatės…“ – parašė viena pedagogė apie mane kitoje svetainėje), o aš galvoju tik apie mažus vaikus, apie Ieva galvoju, apie savo tris saulutes ir mėnuliuką galvoju! Tik todėl, kad aš labai laimingas, galite man leisti užsiimti kokia nors veikla – nesugadinsiu. O šiaip jau viskas yra niekų niekai, tuštybių tuštybė! Net šios svetainės išminčius Nepris… šiandien man kliūva dėl žodžių lavinos, dėl atkaklumo kažką paaiškinti, įteigti, dėl visatinio ir visuotinio neklystamumo… Nieko mes nežinome, nieko mes nepaaiškinsime! Jaunystėje galėjau pasakyti: „Tik žiūrėt į akis iš arti / ir akių sūkury paskęsti / Ir kad jau po manęs kiti / Negalėtų tavęs nusivesti…“ (S. Jeseninas). O dabar jau ir to sakyti nereikia – jei turi 4-5 anūkėlius, tai niekas jau nieko negalės nei nusivesti, nei išsivesti…
*
Todėl man juokinga, kad pusantro tūkstančio žmonių komentuoja K.Brazauskienės rentą, kai Prezidentė kviečiasi mano ministrą kalbėti apie švietimą, lyg du žmonės, o ne visa sistema, visa govėda tarnautojų turėtų tai išspręsti, kai pedagogai prieš rugsėjį aiškinasi apie profsąjungas (kas tai yra? nežinau, nemačiau…). O aš jau turiu aštuonis penktokus, kurie nori su manimi susitikinėti! Va, čia tai džiaugsmas – pakalbėsime, kada visa tai (Visata) baigsis…
*
Niekas nesibaigs! Ieva gimė! Sveikinu!
***
O čia mūsų, mūsų!
atsakymai (8)
Gerb.B.B., apsigaunate, jau sakiau — „man nerūpi visai“ kas ką supras, — kaip ir Jums nerūpi. ;) Surašiau tik tam, kad būtų surašyta. Gal kas atras ir džiaugsis.
O Jus sveikinu su gražiais pastebėjimais, gražiais pasiekimais, ir dar viena gražia diena. :)
Sveikinimai su nauju žmogučiu, linkėjimai pasivyti klasės draugę :)
Man tik įdomu, ar jūs, gerb. B.B., per visokius darbus, visuomeninę veiklą ir karjeros darymą turėjote laiko savo vaikams, kai jie maži buvo?Kažkodėl man rodos, kad nelabai, užtat ta jūsų seneliška meilė truputį hipertrofuota… Tarsi kompensacija jų tėvams.
V.R. Taip, tai tiesa, vaikams laiko ir meilės kliuvo mažiau nei anūkėliams, bet laikai buvo tokie, kad turėjome parengti bazę ir vaikams, ir anūkėliams. Dirbau kartais už penkis… Džiaugiuosi, kad parengėme, todėl dabar vaikai atlygino anūkėliais! Todėl dabar mėgaujuosi prabanga, nepriklausomai nuo valdžių malonės. Matote, kaip viskas sudėtingai sumegzta…
Ei, V. R., bet kad beveik visiems taip :) Aš irgi daug laiko su savo a. a. močiute praleidau… Ir mano dukra kone kasdien su močiute matosi. O aš žiūriu į ją – gi jau pagrindinius įgūdžius turi, reikėtų perleisti Jūsų, p. Burgi srities specialistams padėti ugdyti :) Ir sveikinimai su dar vienos šeimos narės gimimu – tai pačios nuostabiausios emocijos :)
Va būtent. Vanitas vanitatum. Arba: daugiau yra mažiau, o mažiau yra daugiau.
Bet baisu, kad būdamas mažu visai neišnyktum šiandieniniame pasaulyje.
nu negerai, su žolyte problemų turit, berkit salietros daugiau – iškart atsigaus, o ir vaikučiai guvesni bus…
Sauliui: čia marti Dovilė su Mildute prie savo naujo namo Vilniuje. Žolytė tik vasarą pasėta, sėjo anglas, turėtų žinoti technologijas…