Pedagogai? komentarai

Autorius: Rasa

Rasa — Wed, 10 Feb 2010 19:04:24 +0000

Povilui: „Yra dar bjauresnė nuomonė: didžiausia auka yra tas, kuriam aukojama… (kuriam reikia aukoti).“

Turiu minutę laiko, nors esu labai pavargus… Šiandien mokytojos aukojo savo laiką ir laukė tėvų… Tai buvau mokykloj jų atsiprašyti už savo sūnų, kuris tinginys ir pakalbėti apie tai, kad nereikia kelti pažymio vien dėl to, kad jie (kai kurie) nelaikytų egzamino. Negalima. Bloga aš mama. Bet jei istorikė sako, kad neves 1, o kad kas nors pasikeistų nieko padaryt negalima, reikia stebuklo, tai reiškia, kad sūnui išaiškinu- nereik kaulyt mokytojos pažymio, o reik išmokt daryt stebuklus. Dėl istorijos jau sūnų išmokiau padaryt stebuklą… :) Išvedė 6 :)

Grįžtam prie Poviliuko :) Apie auką, kuriai aukojama. Prisiminiau seną matytą per teliką alkoholikę ir jos pasakojimą, kuris mane sužavėjo. Ji ramiai ir geromis akimis pasakojo: “ Žmonės mėgsta aukoti, jie taip patiria malonumą, bet kai kurie man atneša tokius dalykus, kurie jau taip seniai sugedę, kad jų net šuniui negalima būtų duoti. Kad būtų jų sąžinė rami (tipo neišmetė gero daikto ar maisto), jie neša man. Aš tai padėkoju, tegul jiems būna gera, o paskui tyliai užkasu kur nors…“ Ar ta alkoholikė auka, ar tie žmonės gyvenimo aukos, nes duoda ne iš širdies, o „prasigrynina“ sąžinę nusikratydami šlamšto? Čia šiaip, pamąstymas.

Linai: „altruizmas viso labo egoizmo kitas pavadinimas“- nesutikčiau pilnai. Pav. aš sėdžiu ir padedu kaimynukui spręsti uždavinius pataisų. Vasara. Kodėl? Ar tai man kelia pasitenkinimą? Ne. Ar kas nors žino, mane pagirs? Ne. Ar tas vaikis mane mylės? Ne, nes žino, kad kitą kartą, jei blogai elgsis, gaus per sprandą. Galėčiau degintis pliaže, kam man sėdėt su alkoholikės vaiku? Aš negaunu nieko. Altruizmas… O gal kartais tiesiog reikia taip elgtis. Va padėti nieko nesitikint, tiesiog šiaip, tiesiog dėl to, kad mes Žmonės!

Autorius: Regina

Regina — Wed, 10 Feb 2010 19:03:42 +0000

Matildai: tie kišeniniai veikėjai labiausiai ir kalba apie privalomą aukojimąsi. Manot, „Lituanistų avilio“ šeimininkė Z.N. – ne kišeninė veikėja? Trina iš forumų nepatinkančias mintis, meluoja ir klaidina mokytojus. Puslapio finansavimas nutrauktas, o ką ji šneka? Pamatysit, ateis pavasaris – vėl bus ministerijos užsakytas Z.N.straipsnis „Dialoge“ apie tai, kad neįsivaizduoja mokytojo, paliekančio abiturientus sunkią valandą. O kad tą sunkią valandą jos draugė ir maitintoja ministerija sukūrė – nė motais. Jūs pažiūrėkite, kas dabar darosi su kalbos įskaita – rodos, prisipažink, kad „prisidirbai“ ir pulk taisyti klaidų, kol dar laikas (čia aš apie ministeriją ir NEC), bet ne – visokiais būdais ponios atsikalbinėja, kad viskas iš jų pusės čiki-piki. Kažin ką ponas Burgis mano apie abituriento galimybes per 10 min. įbėgti į auditoriją, „sukišti“ į kompiuterį savo pasiruoštą medžiagą (o jei formatai, programos neatitiks?), sureguliuoti multimedijos aparatą, užtraukti žaliuzes, padaryti 7 min. pristatymą ir dar 3 min. pakalbėti su egzaminuotoju, atsakyti į jo klausimus, tada išsiimti iš kompiuterio savo medžiagą, atitraukti žaliuzes ir išeiti, nes ant slenksčio – kitas kandidatas. Ir taip per dieną visi 30 moksleivių. Užtat įskaitos nuostatuose paminėta, kad atsakinėjimo patalpoje turi būti 3 stalai ir laikrodis, žodžio „kompiuteris“ ten nėra, juo labiau nieko nerašo nei apie patalpų paruošimą, nei apie medžiagos įkėlimą, nei suderinimą, nei kokius nors reikalavimus mokinio pasiruoštos medžiagos formatui. O jei kompiuteris užstrigs? Kas jį tvarkys, kai egzaminuotojas ir vertintojas atlieka visai kitas pareigas, o į atsakinėjimo patalpą joks kitas žmogus užeiti negali… Čia esmė net ne įskaita, o POŽIŪRIS į mokyklą, mokytoją, vaiką. Ar aš klystu? P.S. beje, mano straipsnis šia tema taip pat bus šio penktadienio „Dialoge“.

Autorius: Matilda

Matilda — Wed, 10 Feb 2010 17:36:53 +0000

Regina, o dėl visokių ,,nekasdienių“ darbų- nevertįa aukotis. Dėl VEB apmokėjimo- tai kalta ŠMMir NEC-as. Bėda, kad niekas nesiryžta tų ponėkų pajudinti. Ir apskritai, lituanistų ,,reikalas“ nejuda iš vietos .Reikia ,,dėkoti“ neveiksniai Lietuvių kalbos mokytojų sąjungos pirmininkei, kuri yra tik kišeninė veikėja. Bandė sąjunga ,,pramušti“ reikalavimus , bet dėl neveiksnumo ir neveiklumo geri norai ir liko tik norais. Kol nebūsime vieningi, kol vienas kitą laikysime priešu, tol ir būsime mulkinami ir apkraunami nereikalingais ir neapmokamais darbais.

Autorius: Regina

Regina — Wed, 10 Feb 2010 17:00:56 +0000

Matildai: sakote, kad auka negalima vadinti kasdienio darbo. O kaip dėl nekasdienių darbų, tarkim VBE (gimtosios lietuvių) darbų vertinimo savivaldybėse – aš, pavyzdžiui, to žiauriai nenoriu daryti dėl šimto ir vienos priežasties; atrodo, turėčiau teisę apsispręsti, nes tai nėra mano tiesioginis darbas, dėl jo nukenčia kitos klasės, kurioms tuo metu, kai vertinu valstybinius, nevyksta pamokos, negaliu pakęsti NEC melo ir santykių su žmonėmis pobūdžio, dirbam be sutarčių,o tai neteisėta, paskui bent pusę metų „išmušinėjame“ priklausantį atlyginimą, o jis būna bent pora šimtų litų mažesnis nei žadėta. Bet ar man leidžiama apsispręsti? Nuo mažiausio iki didžiausio vadovo aiškina, kad mokytojas privalo aukotis – tai tiesiog jo pareiga, privalo kaip kareivis nemąstydamas vykdyti vyresnybės nurodymus. Mokykloje vėl – mokytojas už dyką turi dirbti įskaitose net kai neturi savų egzaminuojamų klasių, užsiimti auditais ir kitomis nesąmonėmis. Visada atsakymas vienas – jūs esate mokytoja (potekstėje – kvailė, menkysta?).

Autorius: Matilda

Matilda — Wed, 10 Feb 2010 15:09:04 +0000

Rasai- Auka gal nepavadinsi kasdienio darbo. Gal amžius kaltas, kad laiku nepabėgau iš mokyklos, nes mylėjau mokinius ir mėgau savo darbą. Dabar ką nors keisti lyg ir vėloka, o dar ta krizė, tai ir dirbi tą darbą, kurį geriausiai sugebi. Be to, jautiesi atsakinga . Sakau, esu dar ,,seno kirpimo“, sunku kardinaliai keistis. Jei pavyktų pasirašyti sutartį su Mefistofeliu, kai Faustui, tikrai viską keisčiau kardinaliai.

Autorius: Burgis

Burgis — Wed, 10 Feb 2010 13:14:13 +0000

Rasai: parašiau straipsnelį „Dialogui“ ta tema, todėl dabar skelbiu savo komentarams moratoriumą, kol tą straipsnelį išspausdins…

Autorius: Rasa

Rasa — Wed, 10 Feb 2010 13:00:04 +0000

Dar Matildai: sakot, kad dabar nebesiaukojat :) Bet… Jei vis dar ten dirbat, jei jums nepatinka tvarka, mokiniai, tėvai, daugelio požiūris, tai ar nesiaukojat? :) Tam tikra prasme jau vien dirbdama aukojatės, nes galėtumėt dirbti kitokį darbą, kuris teiktų daugiau džiaugsmo. O dėl ko aukojatės? Iš įpratimo, gal kad esat mokytoja, dėl pinigų, dėl to, kad jums atrodo, kad nieko daugiau nemokat? :) Perspėju – aš nepuolu, tik svarstau :)

Autorius: Rasa

Rasa — Wed, 10 Feb 2010 12:54:13 +0000

Burgiui: tikiu, Jūs juk juos labai mylite :) Be to, tikiu, kad esat geras žmogus.
Tai vis tik ką vadintumėte aukojimu (-usi)? Kai duodi tai, ko nenori duoti, nes neturėsi naudos? Neturėsi pasitenkinimo?

Autorius: Burgis

Burgis — Wed, 10 Feb 2010 12:31:19 +0000

Rasai: jeigu reikės ir aš galėsiu – atiduosiu inkstą, kepenis ar širdį savo vaikams, anūkėliams, bet nevadinsiu to pasiaukojimu. Juk aš taip nepaprastai pradžiuginsiu save!

Autorius: Rasa

Rasa — Wed, 10 Feb 2010 12:16:53 +0000

Žodžiais pažaisti galima, aišku:
duoti = (ar nelygu?) gauti;
aukoti (taip ir neatsakėt, ką jums reiškia „aukoti“) = duoti laukiant atlygio? Ar duoti nelaukiant atlygio? Ar atiduoti savo labai reikalingą dalyką su pagieža?