Paminėkime aukas ir išdavikus

Artėja Sausio 13-osios įvairiausi minėjimai. Tą rytą mano kabinete ant lango degs žvakė. Aš nusinešiu ir uždegsiu. Bet ar visi supras, ką aš galvoju?

Galėčiau ir neliesti šios skaudžios, subtilios ir net pavojingos temos, bet kas jaunimui pasakys, kad galima į tai žiūrėti ir kitaip, nei šiomis dienomis bus mokoma žiūrėti? Taigi atsargiai atsargiai, švelniai ir nekategoriškai aptarsiu tris dalykus: aukas, išdavikus ir priesaiką.

  1. Jie žuvo už Lietuvą. Jie žuvo ne už radiją, televiziją, Seimą, ne už valdžią, ne paniekindami rusus – jie žuvo už Lietuvą. Bet kodėl nepasakius, kad jie žuvo kitaip, negu žūva ilgus metus sąmoningai ėję keliu į mirtį už Tėvynę? Kad buvo tomis dienos daug azarto, jaunatviško maksimalizmo ir labai mažai atsargumo? Kiek tų žuvusiųjų būtų sutikę ateiti ir būti ten, jei būtų žinoję, kad gyvi negrįš? Pastebėjote, kad apie žuvusiuosius negalima nieko kalbėti, rašyti neigiamai, net „pilkai“, nes tai jau lyg ne žmonės, o simboliai, idealai. O juk praėjo dar tiek nedaug metų…

Jokiu būdu nesumenkinu žuvusiųjų aukos prasmės! Bet prašau jūsų pastebėti, kaip valdžia moko kurti didvyrius. Tai ideologinis mokslas. Jie moko taip subtiliai, kad atrodytų – visi sąmoningai galvas paguldė už juos – tikruosius tautos didvyrius.

  1. O juos išdavė tie, kurie ir dabar dar labai gyvi! Tai ne mažesnė tautos tragedija, nei žuvusieji atmintiną sausio  dieną. Ką skelbė tie, kurie pakvietė ginti Lietuvos nepriklausomybę? Jie skelbė labai konkrečius dalykus, labai patrauklius žmonėms dalykus, gyvybės vertus dalykus:

x) laisvoje Lietuvoje nebebus nomenklatūros. Jaunesniems paaiškinsiu, kas ta nomenklatūra:  tai sistema, kai kažkas kažkam nusipelnęs visada užtikrintas dėl posto, algos ir garbės. Nes jis yra nomenklatūriniame sąraše. Tai dabar, išdavikai, paaiškinkite žuvusiems, ar dingo nomenklatūra?

xx) valdžios žmonės neturės jokių privilegijų. Tikrai? Signatarų sklypai, rentos, ordinai, pačių sau paskirtos Seimo narių ir kitų valdžios žmonių algos, priedai, paslaugos nėra privilegijos? Ar jums, išdavikai, nebaisu prieš žuvusiuosius?

xxx) rinkimai bus laisvi ir teisingi. Ir kompartijos sekretorius tampa Lietuvos prezidentu… Išspręskite tikimybių teorijos uždavinį: kokia tikimybė, kad iš dviejų milijonų renkant geriausius (141) įstatymų leidėjus, bent trys poros bus „šeimyninės“? Jūs, išdavikai, bematant sukūrėte tokią rinkimų sistemą, kad „nusipelniusieji“ neišvengiamai išrenkami…

xxxx) svarbiausia – Lietuva bus nepriklausoma. Nuo viljamsų, dujotekanų, plechanovo akademijų, kunigaikštienių, tapkinių, CŽV kalėjimų… Ar taip, išdavikai?

  1. Tas tanke, kurio vikšrai sutraiškė mergaitę, sėdėjęs kareivis – kas jis? Kodėl apie jį nekalbama? Nekalbama ne tik kaip apie nusikaltėlį – apskritai nekalbama. Tai teisinga. Kareivis buvo davęs priesaiką. Tai valstybei, kurios santvarką jis turėjo ginti.

O gal jis buvo davęs „kreivą“ priesaiką? Ne savo noru? Ką tu darytum tokiu atveju? Tai labai nelengvas klausimas, labai nelengvas! Sulaužyti priesaiką – mirtinas nusikaltimas (už tai baudžiama mirtimi), bet nužudyti nekaltą žmogų – irgi mirtinas nusikaltimas. Manau, kad JAV kareiviai Vietname, Korėjoje, Afganistane, Irake praleido tūkstančius bemiegių naktų, spręsdami šią dilemą. Ir jūs, jaunieji mano draugai, pamąstykite tyloje apie tai…

Atleiskite man, jei ką nors užgavo šios mintys. Man atrodo, kad rašau žuvusiųjų vardu. Jie patys negali…

Atsakymai

Darth Vader, 2010-01-11 14:26:13

Man gaila tos nakties. Niekad neužmiršiu sausų šūvių. mamos – “vaikai, nebeturit tėčio” (laimei, liko…). Klaidžiojančių žydrų švieselių. Bučelytės ekrane, po to vaizdas dingsta…ir viskas. Tamsa.

O juk tem turėjau būti aš. Ne miegoti drebant – o drąsiai eiti mirtin. Pasitikti mirtį, kaip sakė vienas veikėjas, su saule veide. turėjau mirti aš, kad nemirtų kiti, vertesni. Nes žmogus turi mokėti numirti drąsiai, mirti vardan Valstybės (ne politikanų!). Jeigu aš būčiau davęs “šleivą” priesaiką ir lieptų žudyt nekaltus – mieliau pats eičiau mirtin. Mirtis nuo kulkos nesunki.Nesikankini per daug.

Po teisybei, nereikia ordinų painioti. Ne vien politikams jie. Vyčio kryžiaus pirmieji – 1 laisnio – Sausio didvyriams, tarp jų – mūsų Žanai d’Ark, Loretai Asanavičiūtei. Vien tai nuskaidrina viską.

petras, 2010-01-11 14:38:27

Ankstyva istorija, po šimto metų nebeturės jokio emocinio užtaiso.

Darth Vader, 2010-01-11 15:07:55

Turės. Žanos d’Ark istorija – gyva ir po 500 metų. Didvyriai nemiršta, jie lieka kraujo atminty. O štai išdavikus prakeiks ir Dievas, ir žmonės. Visus: nuo budelio-kareivio iki Kaino žyme pažymėto Gorbačiovo. Jie prakeikti, nes žinojo ką daro ir galėjo nedaryti blogio. Jie ne tik darė blogį – dar tą blogį ir gausino.

dalyvė, 2010-01-11 16:00:12

“Kiek tų žuvusiųjų būtų sutikę ateiti ir būti ten, jei būtų žinoję, kad gyvi negrįš? ”

Nežinau, bet kodėl prisigrūdau pilnas kišenes vaistų ir tvarsliavos tą šeštadienį važiuodama į Vilnių, nors iki tol kaip ir nebuvo aukų? Ir prireikė…

Lina, 2010-01-11 16:10:43

Ojoj, prisiminiau tą neatitikimą tarp vadovėlinės istorijos ir to, ką prisiminė mano tėvai ir jų tėvai. Pavyzdžiui, antrasis pasaulinis.

Mano tėtė pasakodavo apie nematytą daugybę vokiečių tankų ir motociklų su lopšiais, važiuojančių plentu Vilnius-Kaunas. Jam, vaikigaliui, technikos gerbėjui, tai buvo šventė.

Dar pasakodavo apie miestelio moteriškes, susimušusias dėl sušaudytų žydų turto.

O vadovėliuose istorija – didvyriai, gėrio ir blogio, kova, Tėvynė, Pergalė. Keturi tankistai su šuniu prieš blogiečius vokiečius.

Dar vėliau – neliko nei gėrio, nei blogio, okupacija… Visi prieš mus, o mes vieni prieš kitus…

Va taip su ta istorija. Važiavo mano draugė tą sausio 13 į Vilnių su mažais vaikas, kaip ir papramogauti. Per TV rodė reportažus – laužai, muzika, šokiai per naktis prie Bokšto ir A.Tarybos. Kvietimai apkabinti gyva grandine, jie taikių žmonių nepuls. Pasiryžę kovoti ir žūti – tai pirmiausia A.Butkevičiaus savanoriai.

Kai jau buvo žuvusių, užsirašiau ir aš savanorė Juragių bokšto saugoti. Tada kalbėjo, kad sekantį puls jį. Bet iš karto pasakiau, kad nepulsiu po tankais, o bėgsiu, jei ką. Tik norėjosi parodyti, kad mes nepasidavėm.

Dar po kelių parų prie tų laužų pradėjo rinktis bomžai – pasišildyti ir atvežamais kotletais pasidžiaugti. Tuo didvyriški budėjimai baigėsi.

O apie valdžią… Kad ji visada bloga, net neįdomu…

nesvarbu, 2010-01-11 16:22:27

Zmones pasmerkia tik tuos “isdavikus”, kurie pralaimejo – istorija raso nugaletojai. O teigti, kad jie “zinojo ka daro ir galejo nedaryti blogio”, neskubeciau. Hitleris savo priesmirtiniam laiske rase, kad jo zmones tiesiog nesuprato ir kad ateities kartos susipras ir tes jo sventa misija. Patarliu knyga, 21:2 – “ka zmogus daro, yra teisinga jo paties akyse.”

petras, 2010-01-11 16:42:35

dėl istorijos tai tiesa, rašo ją nugalėtojai. o tiksliau sakant stipresni. nes vienos teisybės nėra, nebent faktai. o istorija, toli gražu ne tik faktai.

o dėl žanos-dark, tai čia istorija + grožinė literatūra, patogi istorija susilaukt populiarumo. turbūt apklausus žmones, pusė sakys, kad tai koks pasakos ar filmo herojus :DD

dėl nepriklausomybės mirė 13 žmonių. labai mažai.

kiek pamenu JAV kariuomenei užpuolus Iraką mirė keli šimtai jav karių, poto daugiau mirė palaikant “taiką”. tuo tarpu meksikoje per 2009 metus apie 2,5 tūkstančio žmonių buvo nužudyta narkomafijos. taigi daugiau nei per karą. bet įvykiai traktuojami labai skirtingai. į kiekvieną skaudų įvykį galima skirtingai žvelgt ir jo prasmė labai priklauso nuo to kaip jis įtakoja mus asmeniškai ir mūsų šeimą.

Toli, 2010-01-11 18:13:10

tuomet buvau mažutė, tik keturi metukai. Mama ir tėtis išvažiavo prie Kauno televizijos bokšto, o aš likau su močiute žiūrėti televizoriaus ir sekti, kas darosi. Nesupratau, kodėl ten žmonės panikuoja, laksto, susivėlę, tai dingsta, tai atsiranda ekrane, bet aiškiai atsimenu šiuos vaizdus. Švysteli trumpam ekrane senelis, jis netoliese tanko. Surinku: “Diedukas!” ech… nesupratau, kad močiutei dar daugiau nerimo sukėliau.

dėl įtampos pervargau ir užmigau močiutei ant kelių. Pabudau, kai jau buvau namie su tėveliais.

toks keistas jausmas užplūdo širdį.. ir liūdna, ir džiugu, ir ilgu, ir meilės daug…sąmyšis…

Toli, 2010-01-11 18:16:28

dar pamąstymas…

kažin, o kaip aš jausčiausi, jei mano artimasis būtų žuvęs už Tėvynę? – vargu, ar mano sielvartą sumažintų šis faktas. Vargu, ar sumažintų ir kiti dalykai, kaip nuotraukos istorijos vadovėliuose, ar kad mokykloje reikalaujama, kad išvardintum visus žuvusiuosius (man teko, tai mokytis mokykloje)…

O., 2010-01-11 18:34:47

Linai—–

  1. Bomžai irgi žmonės – beje, tada jų buvo mažiau. Keista, ir jie už Lietuvą- manot, tik kotletų pavlgyti ateidavo?..

  2. Buvau Vilniuje tą naktį. Tikrai nebuvo panašu į pramogą. Gal jūsų draugė devintą vakaro vaikučius jau buvo paguldžiusi, juk pats baisumas prasidėjo pusiaunaktį.

T, 2010-01-11 18:36:22

Dar nebuvo pasaulio istroijoje tokios revoliucijos, kuri nesibaigtų taip, kaip aprašė Burgis. Visada ateina savotiškas vertybių paneigimas ir nusivylimas. (Beje, kažkas parašė, kad kiekvieno politiko gyvenimas pasibaigia matant, kaip paneigiama ir sunaikinama viskas, už ką jis kovojo.) Man liūdniausia dabar žiūrėti į universitetus, kuriuos valdo tikra nomenklatūra (kartais net nebandanti slėpti, kad dirbo tai trijų raidžių organizacijai). Ten dėstytojai neturi jokių teisių (atseit autonomija), ką jau kalbėti apie studentus – baudžiava. O juk čia formuojasi Lietuvos ateitis… Dėl visų šitų bėdų kalti esame tik mes patys – laisvę jau turime, bet nemokame su ja elgtis, atiduodame (buvusiam?) LKP sekretoriui, po to visokiems cirkininkams.

Giedrius, 2010-01-11 18:39:36

Mintis į šalį, apie priesaiką. Didžiausios aukos visuose konfliktuose (ir ne tik) lieka kareiviai. Nukentėję atsigauna greičiau, o kareiviams ta žymė lieka visam gyvenimui. Todėl, kad po gražia priesaika slepiasi daug kitų dalykų realybėje.

Neveltui Afganistano karo veteranai (abiejų kartų) ir Irako karo veteranai – labai labai traumuoti žmonės. O ir Černobilį tvarkė kareiviai. Po tarnybos jų nebereikia niekam. Nors visur žadama daug.

Beje, apie nomenklatūrą. Verta pamastyti apie šiuos punktus

a) kokioje šalyje yra kitaip? (Kenedžių, Bušų, Klintonų klanai JAV, lordų rūmų sistema Anglijoje, etc). Žmonės tuose klanuose politikai ruošiami nuo mažens.

b) ar sutiktumėte GERAI atlikti ministro, politinės organizacijos darbą pats? Ten reikės eiti į kompromisus ir derėtis, o kartais ir svyruoti tarp nepopuliarių bet reikalingų ir populiarių sprendimų. Turite tam kvalifikaciją?

c) Ar neprofesionalūs politikai geriau ? Prisiminkime Šustauską, TPP.

d) Kaip galima efektyviai netoleruoti nomenklatūros buvimo bei versti tvarkyti kitus neigiamus reiškinius?

Burgis, 2010-01-11 20:37:14

Giedriui: labai profesionalūs klausimai, todėl bandysiu atsakyti. Pirmiausia, mes turėjome istorinį šansą XXI amžiuje sukurti tokią valstybę, kokios per tūkstantmečius nebuvo. Nepasinaudojome tuo šansu… Nomenklatūra – vienas iš požymių. O juk net komjaunime jau buvo suformuota nebloga sistema – mūsų draugas praėjo visą kelią nuo Lenino stipendininko, fakulteto, instituto sekretoriaus iki Lietuvos komjaunimo sekretoriaus ir iki ministrų tarybos pirmininko pavaduotojo. Mums tik reikėjo valdžią sutvarkyti kaip verslą: nuo apačios iki viršaus – skaidrūs konkursai, patikimi kandidatų rodikliai, nes verslui kitaip neapsimoka. Kas samdys programuoti nemokantį programuotoją? Taigi politikai galėjo būti profesionalai (vienas kitas yra, pavyzdžiui, Č.Juršėnas), bet jie turėjo nueiti kelią iki profesionalizmo. Ar ne tai žadėjo signatarai? “Mes tik paimsime valdžią, o paskui ją atiduosime jauniems, veržliems ir protingiems.” Jų jau tada buvo, ir ne tokių juokingų kaip, pavyzdžiui, Z. Vaišvila. Bet paskui visi nutarė: jei gali Z.V., tai gali ir Šustauskas, Baukutė, Teišerskytė…

Tačiau iš tiesų istorija visada yra tokia, kokia ir turi būti. Mano schema negalėjo veikti visuomenėje, kuri tuo metu buvo. Taigi lieka iš esmės tik vienas priekaištas, moralinis – reikėjo sakyti teisybę, kaip yra ir kaip bus. Tie, kurie ėmė valdžią, tą teisybę žinojo.

Ir pagaliau – aš pats visada buvau romantikas ir niekaip negaliu įsivaizduoti, kad valdžia ir turtai būtų mane sugadinę. Bet tikriausiai būtų, ar ne? O pabandyti negalėjau, turėjau dvi prieštaringas nuodėmes: 5 metus Sibire ir 15 metų komjaunime. Kam tu toks reikalingas?

Lina, 2010-01-11 22:29:44

O.

Aš labai stengiuosi pasakoti tą, ką tkirai žinau.

  1. Taip, ten gal buvo ne bomžai, o vietiniai pijokėliai. Nepamirškite, aš čia apie Juragius, gal kokia savaitė po 13. Palapinės tebestovėjo, laužai tebedegė, kotletus tebevežė, priešo nesimatė ir nesigirdėjo. Ar jie gėrė už Lietuvą? Gal. Daug tai tikrai.

  2. Tai, kad tą naktį į Vilnių vežėsi vaikus, mano draugė pabrėždavo, norėdama pasakyti, kad tikrai nesitikėjo jokio pavojaus nei sau, nei kitiems taikiems piliečiams. Norėjo parodyti vaikams, kokie nepaprasti įvykiai vyksta. Pabuvo prie Bokšto – ten dainos ir šokiai. Nuvažiavo prie AT.

Tada prasidėjo.

Tada jie kartu su minia giedojo, meldėsi ir neabejojo, kad bus puolami ir traiškomi. Bet nė minties neturėjo pasitraukti. Taip, tai buvo.

Tie vaikai dabar suaugę, su pirmąja banga emigravo į Londoną.

Giedrius, 2010-01-11 23:57:43

Na, pavyzdys su programuotoju netinkamas – ieškant programuotojo ar jis moka ar nemoka programuoti yra antraeilis klausimas. Svarbu kaip jis mąsto (be to, jis gali būti pigiau!). Aš negaliu priversti tapti efektyviais programuotojais žmonių su informatikos magistrais ar bakalaurais jei jie negimė programuoti. Ir žinau dirbančius 17 metų vaikinus, kurių lygio daugelis baigusių informatiką nepasieks. Bet čia lyrinis nukrypimas.

Politikoje išsilavinimas, patirtis irgi šį tą reiškia. O patirtis 1990 buvo vienose rankose.

Žinoma, atrodo, kad gyvenimą paprasčiau sutvarkyti kai pradedi nuo 0, ir gali paskirti žaviausius, gražiausius, protingiausius į valdžią. Bet 1990 metai NĖRA pradžia nuo 0, ir niekaip negali būti:

  1. Reikėjo išsaugoti bei sukurti naujas gamyklas, infrastruktūrą, elektrines, įstaigas.

  2. Reikėjo perimti socialinius įsipareigojimus : soc draudimą, sveikatos apsaugos sistemą, etc.

  3. Reikėjo iš tos pačios terpės išauginti naujus lyderius. Net šią akimirką nė vienas nepriklausomoje Lietuvoje gimęs žmogus negali kandidatuoti į Seimą -per jauni!

Kažkokio nerealaus šanso mes ir neturėjome. Taigi, mes turime ganėtinai tipinę situaciją: neidealią sistemą kurią reikia priimti kokia ji yra, bet tuo pačiu optimizuoti, gerinti, tvarkyti.

Dar keletas pastebėjimų: aš nemanau kad valdžia Jus būtų sugadinusi. Kaip ir nemanau, kad yra visi seime, vyriausybėje sugadinti.

Antra, politikų klanai yra normalu, gal net sveikintina. Visų pirma, žmogus paruošiamas tam nuo mažens ir gaudosi gana gerai politikos virtuvėje. Antra, jį mažiau domina kiti užsiėmimai (kaip verslas). Tačiau klanų negalima įleisti į vyriausybę ir biudžetines organizacijas. Štai čia ir prasideda problemos.

Trečia, aš pats esu už biudžetinių įstaigų (o ir valdininkų) kiekio ir apimčių mažinimą. Bet, manau, tai nėra populiari nuomonė. Gi krizė – kur jie darbą susiras. Verslo konkurencija su biudžetinėmis įstaigomis yra vienas iš nedaugelio būdų ten ką nors išjudinti.

petras, 2010-01-12 10:57:36

Visiškai sutinku su Giedrium. Aukščiau bambos nepašoksi. O žmonės apimti euforijos galvojo, kad viskas bus kaip pasakoj 🙂 manau reikia laiko ir pasikeis žmonių mąstymas, pradėsim gyvent kaip vakarų eoropoj, bet ar tai bus į naudą nežinia 🙂 ir beja vyresni žmonės to gali ir nebesulaukti.

Giedrius, 2010-01-12 12:25:15

p. Burgi, visa tiesa jau senokai žinoma:) Mūsų “labai gyvi” labai stengsis, kad apie Sausio įvykius žinotome kuo mažiau…Patikėkite, visus įvykius fiksavo labai protingi žmonės…Kas, kada ir už kiek?:) Ir už kiekvieną iš valstybės pavogtą centą bei vitaminą reikės atsakyti…

Vilija, 2010-01-12 14:00:38

Niekaip nesuprantu, kaip gūdžiais tarybiniais laikais buvo išspausdintas šis V. Giedros eilėraštis, labai teisingas ir dabar (cituoju laisvai):

Jis nemėgsta tylos. Nesvajoja prie atviro lango.

Nuolatos jį išvysi darbščiausių žmonių gretose.

Tik nei kirvio, nei pjūklo neleidžia paimt jam į ranką

Nekukli ir apsunkusi nuopelno seno dvasia.

Vien todėl, kad jisai pasodino medelį kadaise,

Kad nelengvą kelionę įstengė nueit per audras,

Jis nuo medžio kiekvieno nuplėšt nesigėdintų vaisiaus,

Ir užimti pavėsius visus, kiek tiktai beatras.

Jis prisimena viską, kur teko jam kautis ar būti,

Ir mielai apie tai prakalbėtų dienas ir naktis.

Tik neatmena niekaip, kurią nelaimingą minutę,

Po kurios kanonados paliko kurčia jo širdis,

Jei prie jos prisibelsti tiesa nebegali didžioji –

Ta tiesa, kuri valią įrėžia širdy ir veiduos –

Kad gyvenimas niekad nebuvo kasa taupomoji,

Ir už senąjį indėlį procentų niekas neduos…

Povilas, 2010-01-12 17:29:20

Kai pasidaro bjauru klausytis ir žiūrėti į šiandieną, pasiimu originalą ir skaitau:

Jus patrijarkaj, didej garbingi,

Ir jus pranaszaj, dwasioj garsingi,

Melskit del musų iszminties szwiesą,

Kad galėtumem pažinti tiesą.

Jus muczelninkų didžiausės minės,

Senowės lajkų ir szios gadinės,

Tajgi ir mumis prie to tajsikit,

Už szwentą wierą kentėt mokįkit.

D., 2010-01-12 23:02:25

pritariu Giedriui dėl programuotojo. O taip pat ir Burgiui dėl seimo. Juk dabar bet ko paklauskit ir atsakys jog galėtų 4 metus atidirbti (tiksliau prasėdėti) ir ne tik galėtų bet ir norėtų (juk net artistai gali).

Dar nereikėtų pamiršti nuo kokios šalies atsiskyrėm, o ten viskokio plauko agentų ir strategų netrūko. Šias žinias panaudoja ir šiais laikais.

Dėl kario priesaikos: nereikia pamiršti jog ir lietuviai važiavo malšinti Prahos pavasarį, jie taip pat buvo davę priesaiką. Ar Lietuva išduotų kokį buvusį karį Čekijai?

Giedrius, 2010-01-13 10:08:12

D. : Manau, kad tame ir yra problema, kad žmonės vis dar galvoja kad seime reikia atsedėti, o ne dirbti – mažai politinių klanų su realiomis politikos (o ne ekonominio machinavimo) tradicijomis.

nv, 2010-01-13 11:22:59

Giedriui-,,mažai politinių klanų su realiomis politikos tradicijomis”- tuo lengviau ir šviesiau gyventi likusiems ne ,,klanų” piliečiams.Kažkoks keistas,tiesiog mazochistinis ,,laisvo piliečio” noras priklausyti gentims, klanams, partinėms gaujoms,ložėms…

Mano tikslas – būti laisvu,niekeno neįtakojamu,Lietuvos piliečiu.

petras, 2010-01-13 13:01:06

nv, tai kad įtakoja jus tie, kurie leidžia ir vykdo įstatymus. nebent negyvenamoj saloj gyventumėt 🙂

arba jūs siaura prasme žiūrit į tą neįtakojimą, tai tokiu atveju, net ir priklausydamas klanui gali būt laisvas, neįtakojamas, plius naudos pasidaryt.

Povilas, 2010-01-13 13:11:35

Per daug vartojamas žodis “jie”. Tie, kurie kurie kažką padaryti… Visų “Jų” nagai riesti į vieną pusę.

Net dauguma tų “aš” patapęs “juo”, ko gero gali ir neatsispirti išbandymui valdžia…

Vienok – jei priimtume tai kaip normalų reiškinį? Nepakeičiamą ? Ir pradėtume keisti ne viršų, o…save ?

Pradėkim nuo to, kam lietuviai sako NE:

– pamatę pažeidimą(priparkuotą kiemo vidury ar invalido vietoje auto, girtą pilietį, juodus, vokeliuose mokamus pinigus) – skambinam policijai/VMI/STT/etc.

– radę šiukšlę prie konteinerio ją pakeliam, o ne ką nors prakeikiam (šiuo metu populiariausios konteinerių kaimynės – eglutės)

– pirkdamas – reikalauji čekio

– policijai sąžiningai moki baudas (arba nedarai pažeidimų)

– surašai skundą policijos vadovybei, jei nereaguoja vietoje(nesuveiks ? suveikia, dar ir kaip. Biurokratinė mašina viską ir visada atsižymi. Jei ne dabar, tai ateityje. Žmonės tik nežino kam rašyt, ir skundžiasi, kad jų neklauso)

– etc..

Tarybiniais laikais skųsti, kaip suprantu, būdavo tolygu išdavystei.

Tuo tarpu visiem skųstis blogu gyvenimu – norma.

Taip ir liko… Neskųsiu, bet skųsiuosi visiem iki pažaliavimo.

…Pamėginkit vokietijoje sustot autostradoje – 9 iš 10 telefonus laiko (5 iš jų skambina policijai).

…Norvegijoj, lietuviam atvažiavus į mažą miestelį pas draugus su nauja Audi A8, kitą dieną atvažiavo policija patikrinti, ar čia viskas gerai. Tokia mašina kiek per prabangi tam “kaimui”.

nv, 2010-01-13 14:01:25

Petrui -,,net ir priklausydamas klanui gali būt laisvas..,plius naudos pasidaryt” – kaip kolchozų laikais fermų brigadininkas,būdamas tskp narys, galėdavo vogti kombikormą,o ne narius -bausdavo,sodindavo tiurmon.

Lina, 2010-01-13 14:15:00

Povilas teisingai rašo. Pakaktų tos laisvės, tik elkimės padoriai ir pilietiškai. Kad ir kaip banalu – kokie mes, tokia ir valdžia.

Man tik kirba eretiška mintis, kad ir be tos konfrontacijos, kokia buvo prieš 20 metų, būtume atėję ten pat, kur esame. Ir be tų mirčių.

Nenoriu revoliucijų, tegu evoliucija keičia, ką reikia keisti.

(čia nuomonė kaip atsvara Darth Vader ir panašiems)

Jonas, 2010-01-13 14:48:48

Cia nuo Linos minties: viskas tas pats butu buve ir be zuvusiuju. Be reikalo Patackas raso: gyvename skolon.

Daugybe zmoniu, ir as, buvome prie boksto ir AT tik is smalsumo ir “kaip ir pasilinksminti”.

Per daug dabar apie didvyriskus kovotojus krauna.

Panasu, kaip apie M.Melninkaite sovietmeciu.

Jonas, 2010-01-13 15:25:03

dar karta perskaiciau autoriaus 1 punkta: tai benamiai, valkatos, girtuokliai prie lauzu, – tai cia gelytes tik.

Betoniai blokai prie AT buvo sustatyti taip, kad zmones

pralinde pro siaurus plysius tarp ju niekaip negaletu

greitai pasitraukti nelaimes atveju: jeigu rusai butu sturmave pastata. Taip, Butkeviciaus vyrai buvo pasiruose jega ginti AT, bet ispudis buvo toks, kad kuo daugiau auku, tuo geriau: pasaulis garsiau isgirstu. Isviso, kaip galima kviesti ginti beginklius zmones?

nv, 2010-01-13 15:26:24

Linai – ,,kokie mes, tokia ir valdžia”-tai saldus nektaras parsidavusio politruko dūšiai atsigauti.Liguistas nuolankumas atstovaujamos demokratijos elitui.Toks seimanaris jagminas išlenda kaip pilypas iš kanapių ir rėžia iš televizijos ekranų piliečiams :kokie čia dar kvitai už lėšas ( neaišku kur prašviltas) tiesioginiai veiklai atsiskaityti,juk mus išrinko į seimą, mumim taip pasitiki, kam tie kvitai,čekiai.

Taip ir bujoja politrukų nebaudžiamumas – juk ,,kokie mes, tokia ir valdžia” pagal Liną…..

Jonas, 2010-01-13 15:46:05

cia mano p.s. paskutiniam komentarui: tai o kur prezidentes, ministro pirmininko kvitai, cekiai?

Giedrius, 2010-01-13 16:55:27

Kodėl Estijoje nebuvo žuvusių? Esu tikras, jog Seimo pulti niekas nesiruoše…Viskas labai “nesovietiškai”: įvesta kariuomenė, tačiau “pamiršti” užsienio žurnalistai…Ir dar daug tokių “pamiršimų”…

Beje, už nuopelnus apdovanoti visi “karališkieji vištų lesintojai”, tačiau pamirštos kuklios moterys iš Vitebsko…Atvyko Pskovo desantininkai, tačiau neatvyko Vitebsko divizija…Karininkų žmonos užstojo pakilimo takus, lėktuvai nepasiekė Lietuvos.

Lina, 2010-01-13 16:56:31

nv

Gerbiu Jūsų nuomonę 🙂

Žinoma, sutinku, visuomenėje turi būti aktyvesnių ir piktesnių už mane piliečių. Tai jų ir yra, yra pakankamai.

Bet turi būti ir pacifistų.

Povilas, 2010-01-13 17:10:55

Po Sausio 13-osios buvo iš kažkurios Skandinavijos šalies ekspertų grupė nustatyti žuvimo priežastis, žaizdų pobūdį. Išvažiavo netarę nė žodžio. Kodėl?

Giedrius, 2010-01-13 17:14:15

nv : nesupratai mano minties. Jokiam klanui nepriklausau ir nežadu, nes aš politikoje jokių ambicijų neturiu. Juo labiau, esu labai didelis individualistas (tnx, KTUG).

Tačiau politinius klanus laikau reikalingais, kadangi tai yra

a) daugiau ar mažiau stabilios politinės pažiūros klano viduje, tradicijos. Yra klanų kurie yra išsibarstę per kelias partijas, bet tarp klano narių ženklių nesutarimų nėra.

b) Aiškumas ką t.t. grupė žmonių atstovauja ir ko ne. Pvz man neužtruktų daug laiko susižinoti kaip žiūri į t.t. klausimus tautininkų frakcija konservatorių partijoje. Arba žmonės Butkevičiaus aplinkoje.

c) Politinė istorija (ir “prisidirbimo” istorija). Lengviau balsuoti už klano, kuriuo pasitiki, narius.

Beje, kodėl pvz maksima neturi turėti juos ginančių politikų seime? (Povilas labai teisus apie Mes VS Jie). Maksima yra Lietuvos dalis. Kaip ir bedarbiai, tremtiniai, dėstytojai, studentai ar rubikonas. Jie turi t.t. ekonominių interesų, bet jų interesai ne visuomet kertasi su likusios visuomenės dalies interesais. Ir vienus reikia ginti nuo kitų (pagal Lietuvos įstatymus).

Tuo pačiu visų soc grupių interesai kertasi, kadangi pinigų nėra neribotai daug. Nėra tokio klano “paprastas žmogus”, nėra piliečio, nepriklausančio formaliam ar neformaliam klanui. Studentas nori didesnių stipendijų, dėstytojas – didesnių algų. Prie tų pačių pinigų stovi eilė kitų biudžetininkų. Ir turbūt visi yra atstovaujami vienaip ar kitaip seime.

Evaldas, 2010-01-13 17:14:52

nv: Bet kas tą Jagminą išrinko? Arba dar geriau – Stanislovą Giedraitį? Juk ne marsiečiai juos mums įsiūlė, ir ne pagal sąrašus pateko… O ar nežinojo tautiečiai, ką renka? Nežinomos biografijos? Ar tokiu atveju neteisi Lina? Turim tai, už ką balsavom (na, gal ne čia besilankantys, bet tautiečiai – žemaičiai).

Mini Reziume, 2010-01-13 21:49:04

Viena iš tūkstančių išvadų, kurias dar parašys istorikai ir šiaip paprasti žmonės, sausio tryliktosios aukos buvo prasmingos tiek, kad išsaugojome Lietuvą nuo ištirpimo rusų jūroje. Bet dabar gi moterys savanoriškai tirpdosi italų, ispanų, norvegų ir kituose genofonduode. Tad…

Mykolas, 2010-01-14 00:47:25

Visų pirma, man patinka, kad keliamas klausimas “ar pasiteisino tai, dėl ko buvo kovojama?”

Ne, nepasiteisino. Dabar konservatoriai diktuodami “žaidžia demokratiją” ir tiek.

Pat pat pagalvokime, kas būtų, jei dabartinei valdžiai mėgintume pasipriešinti ir ją nuversti. Jei nuverstume – būtume didvyriais. Jei nenuverstume – nusikaltėliais.

O kas būtų su žmonėmis, kurie mums trukdytų? Jei mums pavyktų paimti valdžią – mums trukdė taptų nusikaltėliais. Jei mums nepavyktų – jie būtų didvyriais.

Taip, pagal tuometinius įstatymus, lietuviai elgėsi neteisėtai. Istoriją rašo nugalėtojai, nepamirškite. Džiaugiuosi, kad esame nepriklausomi, tačiau bet koks sukilimas yra neteisėtas, ir tampa “pilietiškumo aktu” tik tada, kai pavyksta. Metas pripažinti tai ir nekaltinti tų, kurie stengėsi išlaikyti tuometinę santvarką, nes toks jų darbas.

petras, 2010-01-14 08:51:10

O bet tačiau Mykolai, aš manau, kad tai buvo tautinis konfliktas, o ne kova dėl valdžios. ne kova kas Lietuvoje bus valdžioj. Tarkim Lietuva išsivaduoja iš SSRS, bet valdžią ima komunistai, tačiau visiškai nepriklausomi nuo Maskvos. santvarka tarkim kaip ir nepasikeičia, bet valdžia valstybės lietuvių rankose. tai čia gerai būtų ar blogai ? tai dėl ko žmonės kovojo ir dėl ko siekė nepriklausomybės ??

  1. kad mūsų tauta būtų laisva nuo kitos tautos ???

  2. kad pasikeistų valdymo forma į demokratinę ??? (žodžio laisvė, laisva rinka ir t.t.)

(2.1 ar aitų kas kovot, jei tarkim ssrs pasikeistų valdymo forma į demokratinę ir Lietuva liktų rusijos sudėtyje ???)

  1. kad galėtų nusipirkt vakarietiškų produktų, kitų prabangos ir ne tik prekių ir perimtų vakarietišką gyvenimo būdą ??? kuris atrodė toks geras

  2. visi anksčiau išvardyti kartu

  3. įrašyk pats 🙂

Giedrius, 2010-01-14 09:02:22

Mykolai :

o aš manau kad labai pasitesino. Todėl, kad po 4 metų ar bus ar nebus konservatorių seime priklauso tik nuo mūsų ir tam nereiks jokių neteisėtų veiksmų. Tai ir yra parlamentinės demokratijos principas. Vadinkim tai naivumu, bet ką išsirinkom, tą ir turim. Tikrai ne blogiausias variantas, aišku.

Ir juokingiausia, kad tavo teiginiai apie teisumą būtent todėl ir negalioja – Lietuvoje egzistuoja politinė opozicija, kuri užtikrina, kad nugalėtojai nebūtų visuomet teisūs. Turėtų egzistuoti ir nepriklausoma žiniasklaida.

Giedrius, 2010-01-14 12:37:59

Kitam Giedriui: Labai patiko…”turėtų egzistuoti ir nepriklausoma žiniasklaida”:) Regis, mes renkame ne partijas, bet kišenes? Jeigu mainomos kišenės, tai kas pasikeičia? Dėjo į kairę, o dabar dės į dešinę…Valdantieji viską žino viską apie opoziciją…ir atvirkščiai. Niekas nieko neliečia:)

Giedrius, 2010-01-14 17:48:46

Uf. Tokia realybė su žiniasklaida. Gal labiau internetine pasitikiu 🙂

Ne, ne kišenes renkame, bet tuos, kurių vizija yra artimiausia musiškei. Seimo užduotis nėra dėtis į kišenę ir tiesiogiai jie net nesideda. Bet tiesiog bandyti realizuoti tokią Lietuvą kokia partija nori matyti ateityje.

Beje, stipriai abejoju ar nors viena partija (ar tikras politinis klanas) mato savo vizijoje nuskurdintą, neturtingą Lietuvą.

Rimvydas, 2010-01-14 18:03:00

Šiek tiek ne į temą, bet Giedriams reikėtų ,,pavardes” susigalvot 😉