Mirusiųjų miestai. Medžiai. Kelias komentarai

Autorius: Lapkričio 28 d. kviečiama jungtis prie užtarimo maldos „Išgydyk mūsų tautą!“ » Mano Lietuva – interneto tinklaraštis

Fri, 27 Nov 2009 18:11:07 +0000

[...] Burgis.lt › Mirusiųjų miestai. Medžiai. Kelias [...]

Autorius: siga

siga — Thu, 12 Nov 2009 23:50:18 +0000

atleiskit,tik siandien paskaiciau jusu BLOGA ir panorau isiterpt.Teisingai ,sia diena tikriausiai visi perkrato savo gyvenima…ir garantuoju,visi prisimena savo vaikyste…Keista,bet as labai labai aiskiai prisimenu savo vaikyste,jos kvapus ,jausmus,dziaugsmo minutes,nuoskaudas…Velesni metai kazkaip pabluke-gal musu samone nebetokia imli…Vakar nakti pabaigiau skaityti nuostabia knyga“Mano sesers globejas“,autore Jodi Picoult .Pabaigoje tiesiog raudojau balsu…-koks trapus tas musu gyvenimas…negaliu atsigauti nuo tos knygos ispudzio!Tai apie mergaite,sergancia kaulu ciulpu veziu ir apie jos seseri,kuri visa gyvenima buvo jos donore…ir pavargusia ja buti.Kiekvienas puslapis-sedevras.As neatsimenu,kuri knyga mane taip butu sukretus,nors as jas tiesiog“grauziu“ ir man jau pakankamai metuku-47.O sia diena negalejau buti ant artimuju kapu,as toli nuo Lietuvos…bet mintimis as su jais.Atleiskit,gal mano mintys labai padrikos,bet tai-tarsi pokalbis su labai geru draugu,kai nereikia galvoti kokiais zodziais prabilti,kad tave suprastu…

Autorius: et

et — Mon, 02 Nov 2009 10:33:22 +0000

Keista taip rašyti, bet Vilniaus kapinėse vakar buvo jaukiau nei pačiam mieste. Nors švietė tik žvakelės, nors veidų įžiūrėti negalėjai, bet jutai Žmogų.

Autorius: Egidijus

Egidijus — Mon, 02 Nov 2009 06:33:21 +0000

Teisingos p. Burgio mintys… As ir manau kad svarbiausia prisimint gyvuosius…. Na bet pazvelgus i zmoniu prigimty tai tik numirus zmogui zmonija supranta ko neteko… tai irodo garsiu menininku pavyzdziai…

Autorius: g12

g12 — Sun, 01 Nov 2009 22:15:46 +0000

O gražu… Tikrai.

Autorius: sonata

sonata — Sun, 01 Nov 2009 19:08:50 +0000

O man kažkaip šiom dienom vis teminiai filmai papuolė pažiūrėt – Bertolučio „Mažasis Buda“ ir Bergmano „Septintasis antspaudas“. Kas nebijot sau pripažint, kad esam mirtingi (kažkur skaičiau, kad žmogus nesąmoningai įsitikinęs savo nemirtingumu), rekomenduoju… budizmas švelnina požiūrį į natūralią pabaigą, norėčiau kad ir katinuku šioj žemėj dar kartą pabūt… pamenat Vysockį – „Bytj možiet, tot obliezlyj kot byl ranjše niegodiajiem, a etot mylyj čieloviek byl ranjše dobrym psom…“ Kažin kaip pasiseks – tik artimųjų prašiau, kad neužritintų tonos granito ant kauburėlio.

Autorius: anupriute

anupriute — Sun, 01 Nov 2009 18:07:40 +0000

Mes mylėjome, tebemylime, mylėsime tuos, kuriuos gerbėme, kurie mums buvo brangūs. Žvakeles uždegėme vėlų penktadienio vakarą, kai jau kapuose nieko nebuvo… Išsivaizduokite ant mano brolio antkapėlio sėdėjo didelis katinas. Buvo devyniolikta valanda.Tamsu. Pirmą kartą gyvenime ėjau tokiu metu per kapines Rasti nesunku, užrištomis akimis rasčiau…

Autorius: Senjoras-Stasė

Senjoras-Stasė — Sun, 01 Nov 2009 12:48:35 +0000

Mylėkime gyvuosius, o mirusiems -pagarba