Pavasario atlaidai
Visi visais pazliugusiais keliais
Raiti, vaziuoti, poromis – pesti
Jie susirinks, ir Dievas jiems atleis.
I svente ta mes nesam pakviesti…
Sugrize jie pavalgys ir isgers,
Myles ir bus dziaugsmingai mylimi,
Atmes drovuma, i aistras paners..
Bet mes i svente ta jau nesam pakviesti.
Po to ju veidus vejas glamones,
O vyrai dirbs lauke pusiau nuogi,
Ir svento darbo tadien baigti nenores…
O mes i sita svente nesam pakviesti…
Tik vakare, kai saule nusileis,
Prie naujo namo susirinks visi.
I vidu niekas nenores – ir neis!
Ir mes i sita svente esam pakviesti!
(Lektuve Vilnius – Stokholmas, 2010 03 11)
atsakymai (6)
eilėraštis be lietuviškų raidžių, sukurtas kovo 11-ąją. Įdomu ką tai galėtų reikšti? Gal jau negrįšit? :)
As sugrisiu, kai bus vysnios velei
Apsikleste nuometais baltais…
:-)))
na taip, lt raidžių tai trūksta – negražu
Eilėraštis nerealus! Bet su nuoskauda? Kažkas nutiko? Bet nieko tokio. Svarbu, kad kažkur vistiek esam laukiami. Ar bent esam pakviesti.
Lauksim vyšnių nuometų baltų…
Suprasčiau, kad Burgio nepakvietė į iškilmingą minėjimą 03.11 seime, o vietoj sueigos ant tauro kalno skrenda į Eriksonų šeimos įkurtuves :))
Rokui: gana izvalgu… Bet i Seima nekviete ir nekvies, nes neiciau, o Erikssonu ikurtuves bus veliau… Cia gal uzuomina apie jaunuju Burgiu ikurtuves ir keturias didziasias vertybes: Tikejima, Meile, Darba ir Vilti. Tikejimas duotas arba ne, aistringaja Meile naikina Laikas, Darbui trukdo balti chalatai, bet, laime, lieka svarbiausias gyvenimo Raktas – Viltis!