Lietuvai – tūkstantis. O ką nuveikėme?

Vakar šovė į galvą tokia mintis. Gal pataikė?

Švenčiame Lietuvos tūkstantmetį. O ką tokio galime pasakyti pasauliui apie šios Žemės plotelio išskirtinumą? pabandykime sudaryti požymių, faktų dvidešimtuką. Gal pavyks jį sureitinguoti?

Pradedu:

  1. Unikali, įdomi, labai niuansuota kalba.

  2. Keistas istorijos vingis: ilgus metus aršiai kovoję prieš katalikybę, dabar beveik taip pat aršiai ją giname.

  3. Maža valstybė turi atominę jėgainę ir problemų su ja.

  4. …?

Atsakymai

Aurelija, 2009-01-11 13:13:57

  1. Mano močiutė mėgsta sakyti “kiek pjovė nenupjovė, kiek rovė – neišrovė”.

  2. turim tiesiog hipnotizuojančias daugiabalses sutartines

  3. Lietuviai labiausiai užsispyrusi tauta pasaulyje. Sakote giname katalikybę, tai kodėl meldžiamies altoriams apipintiems ąžuolo lapais. Gal todėl, kad Perkūnas niekur nedingo, o jam tik vardą pakeitė?;) o ką galvojate reiškia kūčios ir joninės?

  4. lietuviai gamina beprotiškai skanius skilandžius;

…na daugiau kažkaip neateina į galvą 🙂

Burgis, 2009-01-11 13:25:52

Aurelijai: į sąrašą įtraukiu sutartines – tai tikrai gana unikalus dalykas.

Gyte, 2009-01-11 13:45:35

Unikali krepšinio mokykla ir pasiekimai – net serbai pripažįsta, kad šiuolaikinės krepšinio mokyklos pagrinda sudaro tik trijų krepšinio mokyklų metodikos: amerikietiškoji, lietuviška ir, aišku, jugoslaviška.

Svarbiausia, kad sugebėjome išlikti – pažiūrėkite į žemėlapį – iš vienos pusės (iš kelių pusių!) slavų jūra, šalia – germanų milijonai ir mes, susiglaudę su saujele latvių 🙂 Irgi unikalu. 🙂

Ekspromtu tiek… Pagalvojus, mūsų istorijoje rasime ir daugiau unikalių dalykų.

Vilė, 2009-01-11 17:01:31

Žmonių darbštumu, smalsumu.

Yra toks posakis: Ką gali sutikti bet kuriame Žemės kampelyje? Žydą, žvirblį ir lietuvį.

Aurelija, 2009-01-11 17:14:54

P.Burgi 🙂 reikalauju įtraukti ir skilandžius 🙂 🙂 🙂 Kad Jūs žinotumėt kiek kartų mano dietos nuėjo šuniui ant uodegos ir vis per tuos skilandžius 🙂 🙂 🙂 Tikiu, kad rasite jiems vietą 🙂 🙂 🙂

Vainius, 2009-01-11 18:28:53

Aš už krepšinio įtraukimą 🙂 Komentarėlis, mano universitetas pagal studentų skaičių vienas didžiausių Anglijoj, tačiau iki kol lietuviai nepradėjo į jį važiuot, krepšinį lošdavo vos ne tokiam lygy, kad įmetus dar gali likti tavo kamuolys. Dabar pastoviai vyksta gan rimtos rungtynės ir suburtos kelios atstovaujančios Warwick’ą komandos, kuriose apie pusę žaidėjų lietuviai.

O kad užsispyrus, tai tikrai. Aš asmeniškai tai džiaugiuos, kad mes buvom pirmoji sovietų sąjungos šalis paskelbus Nepriklausomybę. Kad buvom pirmieji Europoj, kurie pastatė roko operą, ir dar saugumui draudžiant. Kad turėjom vieną didžiausių sukilimų sovietų sąjungoj (po Kalantos susideginimo).

Ir kad turim labai gerą teatrą. Ir poeziją.

Burgis, 2009-01-11 18:40:59

Krepšinį dar palaikykime rezerve, nes pasaulyje tenisas ir beisbolas populiaresni. Dėl skilandžio irgi dar pasitarkime…

O va tai, kad Lietuva sugriovė sovietų sąjungą, būtina įtraukti!

Neblogas teatro reitingas, tikrai.

Laisvas, 2009-01-11 19:32:25

p.Burgiui: teiginio, kad Lietuva sugriovė sovietų sąjungą, negalima įtraukti į sąrašą. Kaip nebūtų mums apmaudu, sovietų sąjungą sugriovė amerikos spec. žvalgybos…

Atsakymas, 2009-01-11 19:39:35

Laisvam: gerbiamasis, gal reikėtų mažiau Suvorovo romanų skaityt?

Pagal dabar daugmaž populiariausią versiją SSRS sugriovė nacionaliniai procesai, kuriems išsiskleist (ne atsirast!) leido centrinės valdžios SSRS susilpnėjimas.

O apie JAV Sovietų Sąjungos žlugimo procese galima pasakyti tik tiek, kad jos “ekspertai”, kaip ir dauguma Šaltojo karo veltėdžių sovietologų, manė, kad sovietinis režimas žlugti negali (išsisaiškinkite, kaip tarptautinių santykių teorijoje Šaltojo karo metu taikyta realizmo koncepcija ir gal įsitikinsite).

GL, 2009-01-11 20:16:08

Butinai reikia ideti ka nors apie nacionalini charakteri. Ta prasme man pirmiausiai i galva ateina butent “Lituanus Lituani lupus est”, nors gal ir galima sugalvoti ka nors dar tikslesnio… 🙂 Uzsispyre toli grazu ne vien lietuviai…

Del SSSR – Lietuva (kaip ir kitos salys) be abejo prisidejo, bet toli grazu viena nesugriove. O kiek jos indelis buvo lemiamas niekas nezino ir nesuzinos. Panasiai, kaip nors drugelis vienoje pasaulio puseje gali sukelti uragana kitoje, atgaline puse nustatyti (ar) koks drugelis uragana sukele – neimanoma…

Liutauras, 2009-01-11 23:45:27

Sveiki, galbūt skambėtų pernelyg arogantiškai, tačiau savęs verta valstybė turi būti “savipakankama” – t.y. tam, kad pateisintų savo egzistavimą, jai nebūtina kažką imti ar kažką duoti.

O jeigu jau reikia kažką “duoti” pasauliui kaip savo stiprybės ir kilniaširdiškumo ženklą – tai mes pasauliui suteikėme pavyzdį, kaip valstybė gali jungti skirtingų kalbų, religijų ir pasaulėžiūrų piliečius. Ir tai, jog tas valstybės modelis sugriuvo, tik patvirtina, jog jis buvo nukreiptas į valstybės piliečius, jų gerovę, o ne išorės kaimynų valdymą ar jų pajungimo po savo jungu.

V., 2009-01-12 00:05:47

Į pasaulio kultūros paveldą jau įtrauktos lietuvių Dainų šventės. Tiesa, jas turi ir estai, ir latviai.

Kiek teko matyti, Europoje lietuvių folkloras archaiškiausias ir todėl unikalus.

Nepakartojami lietuviškos virtuvės šedevrai:

  1. Šaltibarščiai.

  2. Švieži agurkai su medum.

GL, 2009-01-12 00:33:15

Na del saltibarsciu – tai jie (kaip ir daug panasiu patiekalu) ne vien lietuviski (galima rasti tiek Lenkijoj, tiek Rusijoj, net prie Baikalo…)

http://en.wikipedia.org/wiki/Cold_borscht

Geriau pasirinkim cepelinus 🙂

Raimundas Zabarauskas, 2009-01-12 08:44:32

Būsiu nepopuliarus, bet man regis, svarbiau būtų susikoncentruoti ne į tai, kuo mes išskirtiniai, o į tai, kuo esame (ar bent jau norime būti) panašūs į civilizuotas visuomenes.

Žmogaus teisės mūsuose gerbiamos, demokratija, įstatymai ir švietimo sistema veikia, žiniasklaida valdo (ketvirtuoju numeriu) ir t.t.

F. Ch., 2009-01-12 10:20:12

GL: “Geriau pasirinkim cepelinus :)” nelabai suprantu kaip tie cepelinai gali buti lietuviski jei bulves pas mus atsirado mazdaug 18 a. 😀 (jas kaip zinome is istorijos 14 a. atveze i europa Kolumbas is Amerikos)

Robertas, 2009-01-12 10:30:56

Ko gero paskutinis tūkstantmetis, nes labai samoningai nutautėsim, žvelgiant į šiuolaikines tolerancijas. Gal kas kada ir pasakys, kaip vienas rusas prisipažino, a mi pretki, čiuvaši, sakau, -tai pakalbėk,- nemoku. O tik koks 60 metų buvo praėję. Taigi esu minėjęs, ant slenksčio esam, o pažiūrėkit senose kaimo trobose kokie slenksčiai nudilę.

Dabar kas vyksta, paprasčiausia ,,damušinėja” Lietuvą, be jokio gailesčio, jei taip galima išsireikšt, jaučiasi nebaudžiamumas. Jei ką eilinį kartą atleisim, susitaikysim, kaip ir 1990m. Būūūūū! Kai gerai pagalvoji, gal kažkada turėjom reikšmę, o su šimtmečiais daromės mažiau reikšmingi. Kaip vienas iššireiškė, kas Jūs, Maskvos priemiestis, trys milijonai, seniūnas, buchalterė, ir Žek-as, ką čia valdyt. Aš nesu pesimistas, bet ko gero tiesa tokia, kartais darosi graudu. O nepriklausomybė, mūsų išsvajotoji. Nebūkim naivūs. Ten rytuose kažkas nusprendė, nes labai dideliais pinigais ir galimybėmis kvepėjo ir jie ten pilasi iš gausybės rago. Na, o pabaigai, pamastymui, jei Ukrainai dujas užsuko, puse Europos šala, kad atsitiko? Jei kada pasiūlys Europai duot dujas už savikaina, draugiskai kokiems 25m, o mainais Pribaltiką, manote labai kas ten purkštaus?

V., 2009-01-12 11:18:06

Ir tikrai nepurkštautų, nes, pvz., tokie italai (ką tik ten buvau) sako, ką, TIK TRYS MILIJONAI, juk jūsų kaip ir nėra…skruzdėliukų tauta. Jie nelabai ir tesuvokia, kokia prasmė egzistuoti tokiems mažiukams – juk pačių italų arti 60 milijonų.

O kad jie šąla, tai tikrai – dabar Romoj ir Neapoly butuose, kur dujinis šildymas – 15-16 laipsnių. Žinoma, ne kasdien. Bet netgi lietuviams tai jau vėsu, o turėkit minty, kad jie pripratę prie karščių – pietiečiai. Lauke +5 atrodo gal kaip lietuviams – 15 speigas…

Giedrius, 2009-01-12 12:11:59

Švenčiame Lietuvos tūkstantmetį? Kodėl? Kodėl tik tūkstantmetį? Nejaugi yra kažkoks centras, kuriame viskas atrandama, parašoma…Kas tada atrado Europą?:-)

GL, 2009-01-12 13:58:06

-> F. Ch.

Nezinau kodel cepelinai lietuviski, klausk wikipedijos… 🙂

http://en.wikipedia.org/wiki/Cepelinai

Bet faktas yra faktas.

Aurelija, 2009-01-12 14:07:29

Giedriui: Švenčiame ne Lietuvos tūkstantmetį, o Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.:)

Lietuvos (Lituae) vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analų 1009 m. kovo 9 d. įraše apie šv. Brunono žūtį. Tą pačią žinią (tik neminėdamas Lietuvos vardo) Titmaras Merzeburgietis datuoja 1009 m. vasario 14 d. Pastaroji data patikimesnė, nes Titmaras buvo Brunono giminaitis ir bendramokslis, bendravo su jo tėvu ir greičiausiai būtent jis parašė neišlikusią “Brunono darbų knygą”.

Vainius, 2009-01-12 14:24:58

GL,

nors ir mano mėgstamiausias patiekalas yra cepelinai, bet kažko įtariu, kad šitas įrašas wikipedijos buvo parašytas lietuvio (na, natūralu). O cepelinus, berods, ir baltarusai turi.

GL, 2009-01-12 14:40:12

O kaip olandu ir vokieciu kalbomis – irgi, idomu, tas pats lietuvis parase? 🙂

Nesiginciju, ar baltarusiai turi, ar ne, bet bent Lenkijoje ir Rusijoje cepelinu nesu mates, o (salti)barsciu – apstu.

V., 2009-01-12 15:02:10

vokiečiai turi labai panašų dalyką į cepelinus.

O dėl šaltibarščių, tai ar tikrai Bielorusijoj ir Lenkijoj lygiai tokie patys?tokie patys?

GL, 2009-01-12 15:15:07

Nezinau, gal ir ne lygiai tokie patys, bet cepelinai tuo labiau.

Anyway, tokiems dalykams kaip si tema butu kur kas geriau tureti paprasciausia balsavimo funkcija, nes kitaip diskusija – be galo, be krasto, ir be rezultatu…

Ir siaip butu neblogai, jei svetaines autorius sukurtu funkcija vertinti atskirus post’us (+ or -, max. 1 balsas is kiekvieno IP). Tai labai geras budas gauti feedback, ir ji taip pat galima panaudoti balsavimui panasiems dalykams, kaip sioje temoje…

Robertas, 2009-01-12 15:16:06

Tai iki bulvės atsiradimo Lietuvoje, 150 metų kai paminėtos bulvės(roputės) Nasrėnuose paminklas bulvei yra, kaži kuo lietuviai iki tol mito, cepelinai patogiausia sakyt, nes kitus grynai lietuviskus patiekalus esam pamiršę. sakykim kad raudonieji ikrai tikrai lietuviškas patiekalas, kad paglostytu savimeilę.

Burgis, 2009-01-12 15:20:40

Gediminai, paskaityk anekdotą apie liūtą kitoje temoje… Nieko aš nekeisiu, netobulinsiu – žmona neleidžia. O jau ir pavasaris!

Kol kas į sąrašą nenoriai, bet įtraukiu teiginį “Unikalus kulinarinis paveldas.” Šiap jau kiekvienos šalies virtuvė gana unikali. Ieškokime kitų išskirtinumų.

Giedrius, 2009-01-12 15:22:47

Aurelijai: aš ir sakau:-) Yra kažkoks centras, kuris kažką atranda, pamini:-) Tai Ameriką atranda, tai Ausraliją, tai Lietuvą pamini:-)…Aurelija, o kas pirmą kartą atrado, paminėjo …Europą?

Vytautas, 2009-01-12 15:30:34

Kelinti pasaulyje esam pagal mobilumą? Čia aš apie mobilių telefonų naudojimą.

Aurelija, 2009-01-12 15:40:30

Giedriau 🙂 Europos pavadinimas kilo iš vieno graikų mito 🙂 pagal mitą Europa buvo Finikijos karaliaus Agenoro ir Telefasos duktė. Dzeusas pamilo karalaitę ir pasivertęs jaučiu išnešė ją toli nuo gimtųjų namų į Kretos salą, mainais jai pažadėdamas, kad jei ta žemė ją priims tai Dzeusas ją pavadinsęs “Europa”, o po to iš jų kils žymūs karaliai …:) regis toks šis mitas, bet tiesą sakant senai jau skaičiau graikų mitus, tai gal ką ir pripainiojau…:) reikia pasitikslint. Gaila neturiu po ranka.:)

vvv, 2009-01-12 15:45:27

Prieš 30 metų vienoje dabartinio Sankt Peterburgo valgykloje teko ragauti sriubą, kuri vadinosi šaltais barščiais (pažodinis vertimas). Tai buvo skaidrus, rausvas gerokai paactintas vanduo, kuriame plaukiojo keli burokėlių, agurkų ir svogūnų gabaliukai bei šlakelis grietinės (gal pusės arbatinio šaukštelio dydžio).

Šiaip rusai turi šaltibarščių atitikmenį, kuris vadinasi окрошка. Tai šalta daržovių sriuba, kurią jie gamina ne iš rūgpienio, o iš tam specialiai raugiamos giros.

Cepelinus (tik jie nesivadino cepelinais) iš tarkuotų bulvių su mėsos įdaru ir spanguolių padažu teko valgyti pietų Švedijoje, kur jie irgi buvo pristatomi jei ne kaip nacionalinis, tai bent jau kaip to regiono tradicinis patiekalas.

V., 2009-01-12 16:08:29

Spanguolių padažu! O!.. Turėjo būt skanu…

Lietuviai turėjo labai specifinį patiekalą, medžiotojai dabar bando kažką panašaus daryti:

TROŠKINTAS BEBRAS SU RAUGINTOM RUDMĖSĖM IR GRIKIŲ KOŠE.

Nežinau, kaip su bebrais dabar, bet rudmėsės ne visuomet gerai dygsta.

GL, 2009-01-12 16:14:29

Svedijoj as irgi esu kazkada panasu dalyka valges, jei neklystu, traukinyje is Laplandijos i Stockholma. Visgi jis pakankamai skirtingas – kur kas maziau riebus, ir, na paprasciausiai, skirtingo skonio… (taip pat ir del spanguoliu)

Giedrius, 2009-01-12 16:17:10

Aurelija:-), aš neklausiau apie Europos pavadinimą:-).

Aš klausiau…kas atrado Europą?:-) Kodėl p. europiečiai savinasi visus atradėjų laurus?

GL, 2009-01-12 16:20:06

Nelabai suprantu kodel zmona butu pries toki mazyti “feature” 🙂 ar pavasaris, iki kurio beje dar toli… 🙂

Siaip ir gimnazijos lentoje toks dalykas praverstu – atrodo, kazkada siuliau, bet niekas “neatsisauke”…

Aurelija, 2009-01-12 16:43:38

Giedriau 🙂 Taigi aš sakau, kad senovės graikai 🙂 O kas galvojate jie ne europiečiai?:):):) Čia tas pats kas klausti kas pirmiau – višta ar kiaušinis 🙂

Antanas, 2009-01-12 18:40:06

Europiečiai negalėjo atrasti Europos, nes jie visą laiką Europoje buvo (todėl ir europiečiai) – “atradimas” nurodo, kad kažko nebuvo ir atsirado. Aš sakyčiau, kad Europą pirmieji atrado persai (arba finikiečiai, ar kita gentis – vis tiek tas pats dalykas iš esmės) – plaukiojo plaukiojo Viduržemio jūra, ogi žiū: Europa. Jeigu graikai atrado Europą, tuomet Ameriką atrado ne Kolumbas, o mohikanai.

Klausimai…, 2009-01-12 19:43:59

Ar jums neatrodo, kad visi tie atradimai labai jau europocentriškas dalykas?

  1. atradimas – tai ne kai “nebuvo ir atsirado”, o kai “nebuvo žinoma ir tapo žinoma”. Išradimas, kai “nebuvo ir atsirado”.

  2. ką reiškia “atrado Ameriką”? Kodėl europiečiai prisiskiria, bando savintis tai, kas jiems nepriklauso? Nebuvo ne tik Kolumbo, bet ir pačios Ispanijos kai Amerikoje jau gyveno žmonės. Europiečiai atrado tai, kas nebuvo žinoma JIEMS PATIEMS, bet tai nereiškia, kad nebuvo žinoma ir kitoms kultūroms. Todėl sakyti, kad objektyvus, visai planetai reikšmingas atradimas, negalima. Jis reikšmingas tik patiems europiečiams. O pats “Amerikos atradimas” atvėrė kelią Amerikos civilizacijų sunaikinimui, bet tai jau kita tema.

***

Grįžtant prie temos, viskas, ką lietuviai turi, jau išvardinta. Daugiau nebėra, ką pridurti. Tai kalba, sutartinės (taip pat ir kita folkloro dalis – liaudies pasakos, sūpuoklinės dainos) iš dalies krepšinis, pajūrio kopos.

Burgis labai teisingai pasakė, kad virtuvė čia netinka. Kiekviena virtuvė savita.

Ką padarėme? Praktiškai nieko. Na yra vienintelis atradimas fizinių mokslų srityje, padarytas sovietiniais laikais. Deja deja, Daugiau moksle nieko nenuveikėme. Kol kas.

Tadas, 2009-01-12 20:00:48

O lektuvui nusileidus ar dar kas be lietuviu ploja?

Jovita, 2009-01-12 20:23:45

Deja, lietuviai garseja auksciausiu savizudybiu lygiu pasaulyje…

GL, 2009-01-12 20:29:24

Jovitai:

ta pati apie save sako ir japonai, suomiai, sveicarai, ir dar keletas… 🙂 Idomus, kurie teisus, nes visi kaip ir negaletu tureti auksciausio lygio 😉

Neprisistatantysis, 2009-01-12 22:13:11

Lietuviai — labiausiai nesportuojantys civilizuotoje Europoje. Trys ketvirtadaliai lietuvių visai nesportuoja. Gal ir nesame didžiausi savižudžiai, bet kad labiau nei kiti nemylime savęs, tai tikrai.

Saula, 2009-01-13 00:46:17

Pritarčiau Raimundui: svarbu, kad Lietuva ėjo koja kojon su laiku. Neatsilikom. Žmonės darbštūs, galvoti, ištvermingi, išgyveno ir Sibire, ir ant Laptevų jūros ledo. Bandom pritapti ir šiandien prie civilizuotų visuomenių. Ne viskas sekasi.

Kuo kitokie? Kaip ir kitos tautos išsaugojom savo identitetą: kalendorinės šventės, tradicijos, kaukės, papročiai, pasakojamoji tautosaka, sutartinės, tautiniai rūbai, instrumentai (kanklės), klumpės, naginės ir t.t. Smagu, kad esam kitokie, kad išsaugojom daugiau autentiškumo, negu senoji Europa. Per folkloro festivalius džiugina domėjimasis mumis.

Lietuva – paskutinė Europoje pagoniška valstybė.

M. K. Čiurlionis. Jo kūryba – žymiausias lietuvių įnašas į pasaulio kultūrą.

Knygnešystė spaudos draudimo laikais.

Į Preliminarų pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Trakų istorinis nacionalinis parkas.

Kuršių nerija – tokio masto darbai pajūrio kopoms sutvirtinti ir apželdinti yra vieninteliai pasaulyje. Ir kitur yra, bet mažesni plotai. „Tai išskirtinis žmogaus ir smėlio pusiasalio santykis“ (UNESCO – bendra nominacija su Rusija 2000 m.)

Be Kuršių nerijos UNESCO į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukė dar 4 Lietuvoje pasaulinės svarbos vertybes (turinčias išskirtinę pasaulinę vertę): Vilniaus senamiestis (1994 m.), Kernavės archeologinė vietovė (2004 m.), dainų švenčių simbolika ir tradicija (prigijusi ir išlikusi, o kitur išnykusi) ir Struvės geodezinio lanko punktais (bendra nominacija su 9 valstybėmis).

Laisvas, 2009-01-13 09:05:18

I unikalaus kulinarinio paveldo sąrašą būtina įtraukti naminukę.

Galima paminėti, kad Lietuva-geografinis Europos centras…

jana, 2009-01-14 16:42:40

Galim dar įtraukti į paveldo sąrašus:

siaubingai žiauriai atrodančius Lietuvos vienkiemius. Kurių vis dar nemažai matosi važiuojant per Lietuvą net geraisiais kekiais, o ką sakyti apie kokius pavieškelių laužynus.

Audrius, 2009-01-14 22:59:16

O man visgi labiausiai čia patiko neišgirstas Liutauro komentaras, kad savęs verta valstybė turi būti “savipakankama” (puikus žodis šiame kontekste!) ir jai nereikia kažko imti ar duoti.

Mes, kaip visuomenė, jaučiame kažkokį nepilnavertiškumo kompleksą: tikimės, kad dėl kažkokio krepšinio visas pasaulis mus žinos (nors krepšinis yra žaidimas nr. 1 tik trijose šalyse; ar jūs ką nors žinot apie Indijos kriketo komandą?); dalyvaujam Europos masto pasityčiojimo iš muzikos orgijoje ir įsivaizduojam, kad mūsų “pasirodymas” joje padarys milžinišką įspūdį Prancūzijos ūkininkui; uždraudus pardavinėti alkoholį rugsėjo pirmąją laidom komentarus iš serijos “ką apie mus pagalvos užsieniečiai?!” (tikrai, pati svarbiausia šios problemos dalis!)… Bet juk gyvename ne tam, kad mus visi matytų ir žinotų? (žinoma, kitaip yra su spaudoje mirgančiais ekshibicionistais:)

Ir žmonės, ir šalys sureikšmina savo išskirtinumą. Bet imperijos griūva, buvę nepakeičiamieji ir išskirtiniai ilsisi po žeme, o saulė vistiek kas rytą pateka…

P.S. Galima sudaryti ilgiausią Lietuvos “išskirtinumų” sąrašą pa(si)rodymui, bet žymiai labiau norėčiau, kad kuo dažniau mes pajustume tą sukirbėjimą širdyje žvelgiant nuo Kuršių Nerijos kopų, stovint prie išlikusios partizanų žeminės Dzūkijos miškuose arba klausantis aukštaičių sutartinių 🙂