***
Emelie – archipelago rūkas
Emelie – bruknelė prie uolų
Ją turi – ir žodį jaučia lūpos
Ją turi – ir namuose jauku
*
Emelie – pavasarinės gėlės
Emelie – apsvaigsi nuo kvapų
Kur eini – ten kelias be šešėlio
Kur eini – susirandi draugų
*
Emelie – karališkas paveikslas
Emelie – lelijos vandeny
Ją pieši – balandžiai neša laiškus
Ją pieši – su ja ir gyveni…
***
Gėlės jauniausiai anūkėlei Emelie – iš mūsų sodo…
Žiūrėkite, Lukas tik paspaus mygtuką – ir turės sesutę!
***
***
O mano impresijoje – vasara Stokholmo archipelage (atleiskite, lietuviškai reikėtų sakyti salyne, bet Emelie diktuoja man kitaip…), Luko „jauku“ (mysig), kelionės po apylinkes ir net Claude Monet paveikslas „Vandens lelijos“…
Šiandien visą popietę dainuoju savo impresiją – kas padainuotų teisingai? Kas užrašytų natas?
atsakymai (5)
Skaitau, žaviuosi ir galvoju: reikėtų vėl pagirti :) Nes Jūs išties nerealus senelis. Ir vardas puikus…
Tik va su tais pagyrimais tai gaunasi toks juokingas dalykas. Man visada norisi Jus pagirti, nes man labai patinka, kai Jūs apie tuos lėliukus ir lėliukes rašot, bet… Manau, mane kas nors tuoj išvadins net ne mintyse, o tiesiai- „nardytoja“ (mūsų laikais tai buvo vadinama lindimu į tam tikrą vietą be muilo :) Dabar šis dalykas vadinasi „nardymu“ :D
Bet vis vien pasakysiu, kad nuostabu! Nuostabus senelis, dainuojantis apie savo dar nuostabesnes gėleles… O jei kas galvoja, kad aš „nardytoja“, nes giriu ir giriu ir giriu Jus, tam rodau diiiiiiiiiiiiiiiidelį nemandagų liežuvį :P
Ačiū, miela Rasa, ar gali būti Jūsų pagyrimai nemalonūs…
Ne duok ponas Dieve tokio vardo………..
Emeliui: Emilytė, Emi – blogas vardas?! Kodėl?
Gražus vardas… svajingas, mielas…
Pas mus žydi žibuoklės, šalpusniai… tebežydi krokai, vėlyvos svieguolytės… Ruošiasi žydėti hiacintai… ir kiti Žemės gyvybės
įrodymai… Siunčiame, Jūsų Vaivai, didelę puokštę šių lietuviškų pirmųjų žiedų puokštę… Būk sveika, būk laiminga, augindama sūnų ir mažąją dukrelę…