Jei kažkas mums leidžia tai patirti, tai nejaugi nėra už ką? Tai negali būti tik mums – tikrai pernelyg dosnu,
todėl tai turi tikti dar kažkam: kaip grožis, viltis, kaip visų mūsų geroji pasaulio dalis.
Aš nežinau, ką mes švenčiame, bet žinau, kad tikrai švenčiame. Kartais abejoju, ar gerai švenčiame, bet kad taip
malonu – vienu metu žengti per aštuoniasdešimt metų, vienu metu matyti tikrus, realius, pačius mieliausius žmones.
Žinoma, ir silkė, ir žąsis ir visi specifiniai valgiai, ir narkotizuojantis aguonų pienas yra simboliai, kurie
sustiprina jausmą: taip jau buvo, bet gal dabar yra dar geriau negu buvo?
Gerai, kad senelis kažkada pramoko skaityti – dabar paskaito net pusiau miegodamas… Pavargsime nežmoniškai, bet
rytoj – jau pavasaris. Sakau jums – jau pavasaris!
atsakymai (9)
Tobuliausia ta nuotrauka, kur senelis skaito anūkams :). Su šv. Kalėdom Jus ;)
Labai gražu ir šilta. Smagu už Jus ir gražią šeimą. Su švente!
Kalėdos- stebuklų metas!!! Žinot kodėl? Ką tik grįžau iš kelionės ir… Žiūriu ir netikiu savo akimis: ne tik aš- Rasa, čia jau parašius, bet ir mano augintinis Bruno… :)))))) Tiesiog pusė šeimos… Oi, kaip pralinksmino. Beveik patikėjau, kad ir gyvūnai per Kalėdas kalba… Jei nebūtume išvažiavę, būčiau apkaltinus savo vaikus, kad rašo už mane ir augintinį, bet mūsų nebuvo visų… :))))
Bet pritariu ir kitai Rasai ir Bruno, kad puiki šeima, puikios nuotraukos, puikus įrašas :)
Vis tik, Rasa, gal pasivadink kitą kartą Rasa su dar kokiu žodeliu, kad nemanyčiau, kad čia aš miegodama ar kaip kitaip rašau. Ačiū iš anksto :)
:) gerai, bendravarde. Tik pamaniau, kad nelabai gražu čia nicku pristitanitėti. Bet kadangi tokia situacija, tai jau teks :D.
Pritariu Rasos pirmajam postui del foto. Iremint verta :)
Su praėjusiomis, ir dar ateisiančiomis jus šventėmis, Dėstytojau…
Su Sventemis! :)
Tikiuosi Gimnazijoje Jums perdave maza laukneseli :)
Tarpušvenčio atsiprašymai…
Nepykite, Mindaugai ir šeimyna, Rasa ir Vida, daugybė kitų žmonių, kurių sveikinimus gavau, bet atsakyti, padėkoti nespėjau. Nepasiunčiau niekam, Mindaugai, ranka rašyto sveikinimo, atsiprašau, nes anūkėliai yra „krūvis“… Gavau gero žmogaus geromis rankomis ir širdimi pagamintą medinę kėdutę – ką aš už tokį brangų daiktą galėčiau duoti, pasakyti? Gavau metalinį galvosūkį, bet greit paslėpiau – labai nemoku tokių dalykų „išnarplioti“.
Visiems čia ir dabar sakau: sveikindami jūs pradžiuginate visus savo artimuosius, nes jie supranta gyvenantys jaukiai, su geru žmogumi. Būtent tuo pradžiuginate ir mus, ačiū jums už tai. Būkite visi labai laimingi!
Ačiū, Audriau! Kaip simboliška: Lukas iš Švedijos valgo Audriaus „After Eight“ šokoladą, į kurį žiūrėdamas varvindavau seilę Mančesteryje…