Kalba mylimoji klajos -
Lyg ta tremtinė be namų, -
Klegės svetima vietoj jos
Įnirtusio šuns lojimu.
(S. Nėris)
Gimiau Plungės rajone, bet kalbėti pradėjau Krasnojarsko krašte… O kokia kalba kalbėjau visą vaikystę Daugmantų, Drukių kaimuose (Klaipėdos rajonas)? Žemaičių? Ne. Šišioniškių? Ne. Lietuvių? Ne. O, kad jūs išgirstumėte tą neįtikėtiną kalbą, sudurstytą bent iš penkių kalbų! Bet aš pamiršau… Gaila. Žinau, kad vyresnysis brolis Pranas, gyvenantis Klaipėdoje, arčiau „šaknų“, tą mūsų kalbą prisimena žymiai geriau, galėtų papildyti čia mano pateikiamą nedidelį žodynėlį žymiai įdomesniais žodžiais, bet gal ir jūs galite išversti, papildyti? Būtų gerai šį tą turėti atminčiai…
Toliau skaitykite ne taip, kaip parašyta, o žemaičių dounininkų tarme – girdėsite tikrą žodį…
sėdnius
binkis
rėndelis
kniaustis
karnelis
vaišokle
kondouls
patarmasas
stalds
apcūgas
liktarna
šybs
lapynė
blezdinga
spats
ousis
koronė
karunka
špėkis
atsakymai (39)
sėdnius-?
binkis-kažkoks kablys?
rėndelis-nedid. puodas su rankena, dažn. vand. semti
kniaustis-preižastis?
karnelis-?
vaišokle-raudonieji serbentai
kondouls-?
patarmasas-padažas, užpilas, mėrkals
stalds-tvartas
apcūgas-replės, bet ne plokščiais nasrais
liktarna-žibalinė lempa
šybs-?
lapynė-skanėstas, burokų lapų kotų sriuba
blezdinga-kregždė
spats-?
ousis-uosis
koronė-kančia, lemtis (kuoki kuoruoni užsitraukiau)
karunka-gal razinos?
špėkis-dviračio rato stipinas
Gal gerb. B.B. pataisys ir išduos kitus žodžius?
Nabloga, Adoma, nabloga! Bat na visks yr gera, vo tik gera pasakėt: rėndelis, vaišokle, patarmasas, stalds, apcūgas, liktarna, lapynė, blezdinga, ousis, koronė ir špėkis. Daug, daug… Bat kėtus gal dar kėts žinuos, pakėntėkem…
karnelis-karutis.
Dar keli: kūtė, drobynas, kramė, kresnelės.
Rūtai: taip, karnelis – karutis. Verčiu kitus:
Kūtė – daržinė, klėtis (?);
drobynas – kopėčios;
kramė – galva (sėlkės kramę, rūgštą pėiną – ton mes valgom kožną dėiną…);
kresnelės – beveik neišverčiama: kepti lašinių gabaliukai. No kap aš namėgdavau kuošės su kresnom!
Dar nuo manęs: blėka, kobinys, brizgila, videlčius.
Vo, dar vėins gers: šašoulėtis…
Kūtė – tvartas.
Blėka – skarda.
Kuisis, pylė, krestis, viedras, budynė.
kuisis – uodas;
krestis – krepšys;
pylė – antis;
viedras – kibiras;
budynė – budėjimas prie karsto per naktį.
Karnolis – ?
Plungėj sako:
koisis – uodas, kirtis ant o, koisę kond
vašuoklę – raud serbentai (enam vašuokliu skabytė)
koruonė – vargas
špiekis, špiekę – stipinas, stipinai
kręžis – krepšys, paprastai pintas
blieka – tai čia skarda bus
tasgatis – taigis
ousis panašiau į uosį, nes ausis taip ir sakoma tik kirtis ant a
kondouls – branduolys, pvz riešuto
videlčius – šakutė
petelnė, plincę
Raimondou: viskas teisinga!
petelnė – keptuvė, o kas yr plincę – nežinau…
dedu iš atminties ir be vertimų:
rokuotis, rodą vesti
šiaučius
kriaučius
vertimai:
kobinys – kartis su kabliu vandeniui semti
brizgila – žąslai?
videlčius – šakutė
šašuolėtis – šešėlis
Karunka tikrai ne razinos, karunkos bažnyčioj giedamos. Tik nežinau ar šiaip giesmę reiškia, ar kažkurias specifines.
plincę – ar tik ne skilandis?
Vigis -?
Abrūsas -?
Kleidė -?
Vaidai: teisingai!
Laisvam:
Vigis -?
Abrūsas – rankšluostis;
Kleidė – suknelė.
dar:
klėtkuota(s)
paslėpsniai
plincę – blynai
vigis – kablys kam nors pakabint, pvz rūbams
tekėnis, cėbulynė
tekėnis – ratas, cėbulynė – svogūnienė.
Pamačyti, pakrapyti.
šybs – ar nebus tik langas?
Kai išgirdau iš savo žmonos senelio (Plungė) – „didelee mažaa“, tai juokiausi ilgai.
Šiais metais pradėjau mokintis Kretingoje, nebe Palangoje. Ir vien girdint tarmiškai kalbančius klasiokius, rečiau mokytojus, vienas malonumas pasidaro eit į mokyklą :)) Čia rašytų žodžių nelabai mini, bet kokią petelnę kartais pavartoja. Gėda pasidaro, kad būdamas grynas žemaitis, net nežinau tokio žodžio reikšmės..
Cėbulynė – teoriškai būtų svogūnienė, bet…
Bent jau pas mus, dūnininkus, tai patiekalas iš silkės (galvų). Tai pasninko ir ubagų bei nepasiturinčiųjų valgis. Žiauriai skanus.
Paimi silkės galvą (ar keletą, kiek turi ar kiek gali valug kišenės), susuki į vyniojamąjų popierių (arba laikraštį, nes anksčiau pilvas buvo aukščiau sveikatos), kepi žarijoje arba krosnyje, po to sumaigai šakute ar kitaip sutrini, dedi keletą virtų bulvių, vėl sutrini, dedi smulkintų svogūnų, pili šalto vandens arba rasalo, kuriame laikomos silkės (girdėjau variantą, kad pila ir burokėlių sunkos, jei tuo metu buvo užraugtų). Valgomas tik tas skystis, užkandant su lupenomis virtomis bulvėmis. Kaip minėjau, tai iš vargo. Vaikystėje iš smalsumo dariau ir aš – tik vietoj silkių galvų naudojau tikras silkes, įmesdavau į krosnį ir t. t. Jokių rasalų nepildavau (nes tikra silkė!). Delikatesas. Aišku, tik kaimiečiui, manau, žinančiam bent šio valgio kilmę. Bet… nepraryčiau nė lašo dzūkiškos jukos – kraujo sriubos, nors tai irgi tradicijos. Ir sako, kad delikatesas.
vigis – lopšys
tekėnis – ratas
špužečkos -Raseiniuose – raudonieji serbentai
manteliuks – paltukas
šiaučius – batsiuvys?
kriaučius – siuvėjas
paslėpsniai – pakinkliai
karunka (korinkos) – toks medelis su uogomis, panašiomis (bent jau mums vaikystėje) į razinas.
brizgilai – apynasris
p.Burgiui- taip, teisingai.
p.Raimondui- taip, teisingai.
Karnolis- kanalas vandeniui teketi. Jeigu ir šis žodis taisyklingas?
Vakare pakalbinsiu močiutę. Jinai žino daugiau gražių žodžių. Mūsų krašte jie nei lietuviški, nei žemaitiški, nei vokiški, nei…
Man aktualu :) mano močiutė Karunkas meliankomis vadindavo :D jei tik mes apie tas pačias uogas kalbame :)
Aurelijai
Ar karunkos yra uogos, galbūt išsiaiškinsim vėliau, bet Jūsų meliankos yra varpinės medlievos (Amelanchier spicata) uogos. Matot, koks lotyniškas pavadinimas? Todėl neseniai šis augalas ir lietuviškai vadinosi „ameliankis“. Pas dūnininkus tuos uogytės tik „razinkomis“ vadinamos.
O Ačiū Adomai už informaciją :) Maniškis „meliankos’ iš dzūkijos. Na tai toks gan aukštas krūmas su smulkiomis mėlynomis uogomis (atsiprašau jei netiksliai apibūdinau, bet iš vaikystė, tai būtent taip atsimenu) ;)
Aurelijai
Tas pats, tas pats.
Žvilgtelk čia: http://www.gamtosproduktai.lt/lt/info/alb/2008/2008_III
(Dvi priešpaskutinės nuotraukos).
Adomai, ačiū. Iki šiol sukau galvą kas tai per uogos. Dabar žinosiu.
Dar ir aš kelis nuo savęs pridėsiu:
Vilyčia
Čerounyks
Kruokti
Nors ir didelius sentimentus jaučių žemaičių žemei, manęs pusę yra dzūkelio. Ta proga papiktnaudžiausiu eteriu ir pridėsiu internete klaidžiojantį eilėraštuką, beveik poemą su didele daugybe gražių dzūkiškų žodžių ir gyvenimiškos teisybės.
Vilyčia – šakės?
čerounynks – būrėjas, kerėtojas;
kruokti – verkti.
Kaip suprastumėte kvietimą: enam pasiusti…
Vilyčia -tai strėlė. Dažniausiai Amūras tokias laido…
Nagi, šekit iš kito krašto:
kvartuks
sudyns, sudyne (paskutinę e tarti kaip rusų Э)
uore
bizals
kraliks
starks
palivons
krekens
sarmat
lionksms
meiliongЭ
sosėtioko
grošniala
žiorgЭ
vioršs
pialЭd
goptūrs
lesvėnčs
pročk
šiolks
parsėgonda
stodionts
aičvars
štrėkis
iščėstis
kovans
abletūra
abliaulėnija
lažovs
kliūga
doklas
buliavos
tytė
koc
vuodiag
dorns…
ėlėndė
aiguls
…gal gana…
VV. : vilyčia yra strėlė literatūriškai, ar ir tarmiškai taip pat? Iš kitų įdomesni:
kvartuks – prijuostė,
krekens – pienas po veršiuko gimimo,
sarmat – gėda,
dorns – kvailas.
Daug man visasi negirdėtų, kiti – literatūriniai, tik užrašyti tarmiškai (šiolks, parsėgonda, …)
Taip, ir tarmiškai vilyčia. O kas yra „abliaulėnija“, supratot? :)
Ką išversti?
Žemaitijoje nežino tų miesčioniškų išmislų apie visokius te amūrus ir Velentino dienas. Ten vilyčias dažniausiai laido Perkūnas velnią gaudydamas. Ir žmonės randa tokius suakmenėjusius galus, kaip liudininkus anų kovos.
VV:
Starks – gandras
sosėtioko – kaimynė
grošniala – kriaušė
pročk – proškės(?) t.y milteliai
aičvars -aitvaras
vuodiag – uodega arba vedega (skobtas)
sosėtioko – susitikau
pročk – skalbėja.
Kitkas gerai.
„šekit iš kito krašto“ – tai iš kokio?
VV? (metriką…) O tai čia jau, įtariu, susimaišė žemaičiai su lietuviais :-) Gal Pasvalйs? Tik porą dainų žinau (prošom keminėt, meiliongЭ…).
Dabar siūloma lietuvius į 3 dalint: rytų aukštaičiai (tie įprastieji aukštaičiai), pietų aukštaičiai (dzūkai) ir vakarų (suvalkai, zanavykai). Man senieji pavadinimai priimtinesni.
Iš žemaičių dainos:
vuobilelė
vuobulele
birštvyns
Iš Marijeeempolės:
grảbė (griovys)
ragảžė (važiavom rudenį grybaut su marijeempoliečiu. Šis žmonai ir sako:„Paimk ragažę“. Sakau: „Maudysies?“ – Pasirodo ragažė – krepšys (par mum Ukmergėj kašikыs).
Saulai: :) suvalkijo da yr ir švakų, ir grėvų…
Prilipo net mano giminėj šitie du žodžiai iš suvalkijos.
O vienas daiktas, kurį įvairiose Lietuvos vietose vadina kitoniškai, išvis puikus. Pusę savaitgalio ant jo prabuvau: pricas arba zelikis arba mašina :))) Bet mažai kur jis yra šiais laikais :)
Saulai
Meškalaukio kaimas prie pat
Joniškėlio…